Andalūzijos
gastronomija ir vynas
Gal aperatyvui ožkos ar avies sūrio? Konilio pomidorų pagardintų alyvuogių aliejumi? O kaip žiūrite į tuną, eršketus ar Atlanto dugno gėrybes? Gal sugundysime retinto karvės arba iberijos kiaulės kepsniu? Šalta sriuba, daržovių troškiniu, o gal žuvies fridūra? Ir tai tik įžanga. Mūsų pasakojimai padės Jūsų receptoriams nepaklysti Andalūzijos skonių ir kvapų gausybėje.
Andalūzijos gėrimus ir vynus tenka išskirti į atskirą temą, nes šiame regione gaminamas ne tik saldūs likeriniai, stiprinti, brandinti, maišyti ir natūralios fermentacijos vynai, kraftinis alus, bet ir stipresnieji gėrimai - romas, džinas, brendis ir amžių patikrinta anyžinukė.
Naujausios istorijos
Malaga. El Pimpi gravitacija
El Pimpi yra kultinė Malagos vieta, kurioje po vienu stogu telpa vyninė, tapų baras, erdvės privatiems pobūviams ir keli restoranai. Daugiau nei keturiasdešimt metų ši vyninė buvo įprasta susitikimų vieta malagiečiams, o jos šlovei pasklidus po visą pasaulį, dabar didesnę lankytojų dalį sudaro miesto svečiai.
Garum padažas iš Baelo Claudia
Viena įdomiausių archeologinių Andalūzijos archeologinių radaviečių (isp. yacimiento) yra Baelo Claudia - pasakiškai turtinga Romos laikų pakrantės gyvenvietė, Bolonijos paplūdimio smėlyne atrasta 1917 m. Šis, prieš aštuoniolika amžių klestėjęs romėnų pakrantės uostamiestis garsėjo ne tik savo turtais, bet ir neišpasakyta smarve, kuri buvo ypatingojo padažo Garum iš Baelo Claudia kokybės ženklas.
Kiaulės dienoraštis
„Aš kiaulė, Ibérico kiaulė. Išbridusi iš ąžuolynų pavėsio ir pievų žalumos“- norėtųsi sueiliuoti visą juodosios ibérico kiaulės istoriją, bet tam reikėtų pasitelkti rimtesnių poetų pagalbą. Kodėl tiek emocijų ir poezijos? Gal todėl, kad iki šiol neteko matyti laimingesnių kiaulių. Sako, kad jos ne tik anatomiškai artimos žmogui, bet ir moka išreikšti savo emocijas. Na ir kas, kad žvaliai po ganyklą bėgiojančių „juodškių“ likimas iš anksto nulemtas. Jos vis tiek atrodo labiau patenkintos gyvenimu, nei fermų nelaisvėje žviegiančios giminaitės.
Churros - ispaniškos konditerijos klasika
Churros (lt. čūros) - Tai iš miltų ir vandens suformuotos pailgos spurgelės, iškeptos alyvuogių aliejuje. Valgomos dar šiltos, mirkant jas karštame šokolade.
Ispaniška paelija
Manoma, kad paelija buvo išrasta Valensijoje, o tiksliau šio miesto pietuose esančio Albuferos ežero rajone. Todėl „paella valenciana“ yra laikoma tradicine ispaniška ir ruošiama su vištiena arba su triušiena. Galicijoje galite užsisakyti juodos spalvos paelijos, kuri nudažoma kalmaro rašalu. Yra ir Andalūziška paelija (vadinama ryžainiu / aroz), į kurią dedamos jūrų gėrybės, moliuskai, kalmarai, krevetės ir kriauklės (almejas). Būna dar paelja su mėsa, su vėžiais, su kumpiu ar vegetariška. Tačiau visų paelijų pagrindinis ingredientas yra ryžiai.
Malagos sardinės “el espeto”
Kad ir kokį turistinį maršrutą pasirinksite Malagoje, kelionę privalu baigti paplūdimio bare - chiringinto, mėgaujantis ant iešmo keptomis sardinėmis “el espeto”. Profesionalus sardinių kepėjas (isp. espetero) vos per kelias minutes jums suvers, padruskins ir ant laužo iškeps 6 sardines, kurias net pats karalius Alfonso XII, dar 1885 metais valgė ne kaip pridera karaliui - peiliu ar šakute, o apsičiulpdamas pirštus!
Valgome alyvuoges
Užsukus į restoraną ar barą Andalūzijoje dažnai kartu su gėrimu gausite ir dubenėlį žalių alyvuogių. Paragavę jų lietuviai pastebi, kad vietos alyvuogės yra „kitokios“ nei ragautos kitose Viduržemio jūros šalyse. „Kitokios“ – reiškia, kad nėra kažkuo įmantriai pagardintos, kimštos ar pamaišytos.
Viskas apie česnaką. Och tas ajo!
Victoria Beckham (ex. Posh Spice) kadaise skundėsi, kad visa Ispanija jai kvepia (o gal smirdi?) česnaku, į ką ispanai atsakė smagiu kikenimu ir nė kiek neįsižeidė. Ne tik Ispanijos, bet ir Andalūzijos virtuvė neįsivaizduojama be česnako. Jis yra visur. Nesiraukykite – jeigu iki šiol galvojote, kad česnakas (isp. ajo) yra tik šlykštus smirdukas – perskaitykite šį dosje iki pabaigos ir garantuoju, kad česnako kvapui duosite antrą šansą sužinoję apie jo fantastiškas savybes ir naudą sveikatai.
Dėmesio - baklažanai!
„Meterse en un berenjenal“ - patekti į „baklažanyną“, taip ispaniškai vadinama situacija, kai patenkama į tikrą balaganą, netvarką arba į situaciją iš kurios sunku ištrūkti. Už šį posakį turėtume būti neakivaizdžiai dėkingi arabams, kurie šią bulvinių šeimos daržovę į Andalūziją atgabeno iš Indijos.
Siesta. Kas nedirba – tas...
Valgo, ilsisi, o gal net ir miega. Popietė, kuri prasideda nuo 14 val. ir tęsiasi iki 16 val. Ispanijoje vadinama siesta ir jos būtinumas pateisinamas solidžiais argumentais. Daugelis atvykusių piktai burba, kad siesta sugalvota tam, kad paerzinti ir suklaidinti į jų šalį atvykusius turistus, bet iš tikro yra net kelios rimtos priežastys kodėl siesta tapo tradicija.
Mėsėdžiai renkasi Ardales
Naujų metų pradžioje Andalūzijos miesteliuose prasideda fiestos. Šventės progos gali būti įvairios, tačiau formatas visur panašus – programa prasidės vietos valdžios atstovų sveikinimais, po to trumpa pažintinė – edukacinė dalis, o tada visi pajudės prie pagrindinio veiksmo - vaišių, degustacijų, konkursų ir linksmybių. Didžiausio dėmesio sulaukia šventės, kuriose kas nors dalijama už simboline kainą arba nemokamai ir dar geriau - jeigu tai yra valgoma.
Kroketų priklausomybė
Yra toks garsus andalūziškas patiekalas – kroketai. Sutinkamas tiek turistams rekomenduojamų restoranų meniu, tiek ir bet kuriame provincijos restoranėlyje. Andalūzas gal savo tėvynės ir neparduos, bet tikrai padarys didelį lanką, kad nuošalesniame restoranėlyje paragautų gerai vertinamus, aliejuje gruzdintus, salotos lapeliais dekoruotus kroketus.
Nebijok dėl figūros - valgyk friturą
Beveik pačioje Sevilijos Santa Cruz pašonėje yra miesto dalis, vadinama Puerta de la Carne – Mėsos vartai. Ir iš tiesų – šioje vietoje XIX amžiaus viduryje dar stovėjo vieni seniausių Sevilijos vartų, už kurių buvo iškeltos miesto skerdyklos. Bet tiek to su ta mėsa – geriau pakalbėkime apie žuvį.
Ruta de las tapas. Vaikštome užkandžiaudami
Lapkritis galutinai sugrąžina vasaros išbalansuotus Andalūzijos miestus į įprastas vėžes – turistai išsivažinėjo, restoranus ir barus atsikovojo vietiniai, todėl galima grįžti į įprastinį gyvenimo ritmą. Su rudeniu trumpam atkeliauja ir sezoninė melancholija - greičiau temsta, norisi likti namuose, o ne vaikštinėti po apylinkes ar miesto gatvėmis.
Pusryčiaujam Andalūziškai?
Vienas pirmųjų dalykų, kurį atradome ir pamėgome vos atvykus į Andalūziją, buvo andalūziški pusryčiai (el desayuno). Vietiniai čia pusryčiauja paprastai: skrudintą šiltą duoną gausiai užpila alyvuogių aliejumi (tostada con aceite) ir šiek tiek pagardina druska. Šį pirmąjį ryto užkandį užsigeria kava arba šviežiai spaustomis apelsinų sultimis.
Begėdžiai kompanionai
Įdomu, kad tarptautiniu žodžiu tapęs kompanionas yra kilęs iš lotyniško cum panis ir reiškia tas, su kuriuo dalinuosi duona. Vadinasi kompanija - tai besidalijančių maistu žmonių grupė! O ispanai dalijasi maistu pirmai progai pasitaikius. Todėl, jeigu ispanai jus pakvietė pavakaroti restorane – tą vakarą tapsite kompanionu (isp.el compañero) ir jums teks laikytis kompanijos etiketo. Pasakojame kokio.
VIRGEN EXTRA
alyvuogių aliejus
Aukščiausios kokybės, ypatingai tyras alyvuogių aliejus yra neatsiejama Andalūzijos dietos ir kultūros dalis. Atrinkome geriausius jo pavyzdžius ir atvežėme į Lietuvą.
