Sevilijoje keramikos margumynas tiesiog šėlsta. Ispanijos aikštė geriausias to įrodymas – ten išvysite įvairiausių formų, spalvų glazūruotas keramikos plyteles, glazūra tapytus paveikslus, pano, herbus ir erdvines dekoracijas. Spalvotos keramikos rasite ne tik didikų rūmuose, bet ir eilinio daugiabučio laiptinėje.

Andalūzijos didieji - Sevilija, Granada, Kordoba, Kadisas ir Malaga traukia miestų mylėtojus. Turintys savitą atmosferą, stiprų kultūrinį charakterį, gilias tradicijas. O tuo pačiu atviri naujovėms ir šiuolaikiški. Karštą vasarą sunkiai įveikiami, kitu metų laiku mielai atsiduodantys keliautojams. Neriame į juos, skaitome jų kodus, bandome apibūdinti charakterius.

Besimėgaujantiems Sevilijos senamiesčiu patariame pakelti akis ir įdėmiau patyrinėti namų fasadus, o Granadoje kviečiame dažniau žvalgytis po kojomis. Ir ne tik tam, kad neįliptumėte į šuns paliktą siurprizą ar pataikytumėte koją ant laiptelio. Kai kuriose miesto vietose kviečiame įdėmiau apžiūrėti ir pasigrožėti empedrado granadino - raštuotu grindiniu, sudėliotu iš nugludintų akmenukų.

Imperatoriaus Augusto laikais antikinė Corduba tiek išsiplėtė, kad atsirėmė į dešinį Guadalkivyro upės krantą, todėl buvo pradėtos akmeninio tilto statybos. Kada jos baigėsi nežinoma. Nepaisant to, šis tiltas buvo vienintelis Kordoboje dar beveik du tūkstančius metų!!! Antrasis, permestas per Guadalquivir upę ir pavadintas San Rafelio vardu, pastatytas tik 1953 metais.

Kažkur skaičiau, kad didžiausias pasaulyje gyvas organizmas yra Armillaria ostoya, dar vadinamas Medaus grybas. Jo dydis sunkiai įsivaizduojamas, nes didžioji jo dalis - grybiena auga po žeme. 2011 metais Sevilijoje išdygęs grybas irgi įspūdingo dydžio, tačiau po žeme slepiasi tik nedidelė jo dalis. Ir dar - šis grybas, ko gero, pats brangiausias pasaulyje.

Matomas iš toli, Kordobos „Alcázar de los Reyes Cristianos“ yra pačioje miesto širdyje, jo tikrai nereikia ieškoti žemėlapyje, klaidžiojant siauromis senamiesčio gatvėmis. Tačiau jo lankymas paliekamas „kitam kartui“, dėl laiko stokos. O kas, jei šiai lankytinai vietai rastumėte pusantros valandos net ir labai intensyviame dienos plane?

Galite rasti daugybę patarimų, kaip Seviliją pažinti per vieną, dvi ar net tris dienas. Mes šiame mieste praleidome kur kas daugiau, tad galiu užtikrintai pasakyti – Sevilijos per dieną, tris ar net per savaitę tikrai nepažinsite. O kuo toliau ją tyrinėsite, tuo ji labiau stebins ir žavės. Sevilija paslaptinga, užburianti, įtraukianti ir matuojama ne laiku ir net ne koordinačių sistemomis, o visais mums duotais pojūčiais.

Alcázar yra tvirtovė, kurioje įsikūrusi šalies valdovo rezidencija, todėl ji yra didesnė ir puošnesnė nei alkazaba – miesto valdytojo citadelė. Alcazabų arba bent jų griuvėsių Andalūzijoje galite pamatyti vos ne kiekviename senesniame miestelyje, o štai Karališkieji Alkazarai yra tik du – Sevilijoje ir Kordoboje.

Manote, kad raudonieji turistiniai autobusai - Londono simbolis? Tame tik dalis tiesos. Taip, City Sightseeing pavadinimas yra angliškos kilmės, tačiau pirmieji šiuo ženklu pažymėti autobusai 1998 metais išriedėjo į Sevilijos gatves Andalūzijoje.

Teko girdėti vieno gido pasakymą, kad rūmai (el palacio) turi būti pastatyti iš akmenų, o namai (la casa) iš plytų. Taigi reikia žiūrėti ne į pastato dydį, o iš ko jis pastatytas. Be to dar svarbu atkreipti dėmesį ar tai yra rezidencija ar jame vykdoma ir kokia nors veikla. Taigi teoriškai - rūmai yra iš akmenų statyta rezidencija, o visi kiti yra tik namai.

Jei iš pirmo žvilgsnio neįsimylėjote Cádiz, nepergyvenkite – jums bus suteikta antra galimybė. Užsimerkite, giliai įkvėpkite ir lėtai iškvėpdami bandykite žvilgtelėti dar kartą. Ir vėl širdis nesuvirpėjo? Viskas aišku - eikite pas okulistą arba kardiologą, nes joks sveikas žmogus neatsispirs Kadiso žavesiui. Taip apie savo mylimą miestą mano kiekvienas gaditanos - šio miesto gyventojas. Bet tik mylintys jį besąlygiškai save vadina dar švelniau - gaditas.

Ispanijos aikštė buvo statoma 1929 metais atidarytai Iberoamerikos parodai ir savo forma simbolizavo platų glėbį, į kurį turėjo tilpti (o gal iš jo siekė ištrūkti?) visos, kažkada kolonijomis buvusios Pietų ir Centrinės Amerikos šalys. Šiais laikais „glėbys“ atrodo mažiau pretenzingai ir jame savanoriškai buriasi visi norintys.

Dar 1976 metais, naujasis Ispanijos karalius Juan Carlos su karaliene Sofija, keliaudamas po Amerikos žemyną pasiūlė 1992 metais Sevilijoje surengti pasaulinę Iberoamerikos šalių parodą. Panašią parodą 1929 metais buvo organizavęs jo senelis Alfonso XIII. Tai buvo labai toliaregiškas lobistinis žingsnis – 1992 metais pasaulis turėjo minėti Amerikos atradimo 500 metų jubiliejų, o Sevilija su atradimu turėjo tiesioginį ryšį.

Botanika yra super taikomasis mokslas, kuris be praktikos negalėtų egzistuoti. Jei koks fizikas ar istorikas gali išsėdėti ilgus karjeros metus patogiame kabinete, tai botanikas be darbo lauke, miške ar sode nieko nepasieks. Ir dar - šis mokslas labai gražus ir estetiškas. Todėl gumines pirštines su džiaugsmu maudavosi ir kastuvą į rankas imdavo net aristokratų šeimos. Ir joms puikiai sekėsi!

Manoma, kad Spal miestas buvo pavadintas finikiečių dievo Baal garbei. Vėliau Romėnai suteikė šiam pavadinimui lotynišką skambėsį - Hispalis, vizigotai sutrumpino iki Spalis, maurai transformavo į Ishbiliya, o XIII amžiuje užkariavę miestą kastiliečiai pervadino jį į Seviliją. Visuose naujuose miesto pavadinimuose likdavo vardo dalelytė iš praeities. Panašiai atsitiko ir su architektūriniu Sevilijos paveldu.

Žvelgiant iš Cuna gatvės “Palacio de la Condesa Lebrija” panašūs į rūmus tik tuo, kad į vidų pateksi pro didžiulius, dekoratyvinėmis vinimis kaustytus vartus, o virš jų esančio balkono frizas puoštas renesanso stiliaus lipdiniais. Iš pirmo žvilgsnio tai dar vienas Sevilijos stiliaus namas, panašus į daugelį tame rajone, kol nepatenki vidun.