Jeigu būčiau copyrighteris, į šį tekstą privalėčiau įtraukti frazes: „kūno ir sielos harmonija“, “sąlytis su gamta“, „įspūdis visam gyvenimui“ ir raktinius žodžius: žirgas, vandenynas, kopos, saulėlydis. Dar turėčiau paminėti ne tik šiltas ir švytinčias Sandros, Marinos ir Viktorijos šypsenas, bet ir tylenį Paco. Istorija vyksta Bolonijos paplūdimyje - saulė leidžiasi į ramias Atlanto vandenyno bangas, ramiai žengdami tyliai prunkščia žirgai. Eilinis vakaras… rojuje.

*Saulėlydis Playa de Bolonia* paplūdimyje | ©laimafoto

Vakar, vos atvykus į Aventuras del Sur rančą, Paco buvo belipąs iš visureigio su mumis pasisveikinti, tačiau išgirdęs, kad norime jį pakalbinti ir nufotografuoti - mostelėjo ranka, trinktelėjo durelėmis ir nurūko giliau į kiemą, kitoje daubos pusėje. O šiandien, visai nekreipdamas dėmesio į mano monologą, kad „iki šiol ant arklio sėdėjau tik porą kartų, todėl nelaikau savęs labai patyrusiu...“, Paco niukteli man į nugarą ir po akimirkos jau sėdžiu žirgo balne.

Kiti raiteliai patyrę labiau, dėl jų Paco visiškai ramus. Mano žirgas pilkšvai baltos spalvos, o tai yra sėkmės ženklas. Bent jau taip save raminu. Jojikų būrys niekur neskuba, vedliai ir žirgai žino savo darbą, jaučiuosi saugiai ir mėgaujuosi nauja patirtimi.

Esame devynių raitelių grupė, kartu josime beveik dvi valandas Atlanto pakrante, grožėsimės vakaruose į vandenyną besileidžiančia saule.

Žirgai leidžiasi nuo kopos į Bolonijos paplūdimį, pakeliui stabteli prie gėlo vandens pelkės ir atsigėrę suka į pietų pusę – prieš akis matau Afrikos krante esančių kalnų kontūrus ir Tarifos miesto dalį. Paco joja pirmas, šalia jo laigo labiau patyrusios jojikės, apsirengusios kaubojiškai. Mažiau patyrusius raitelius grupės gale prižiūri kartu jojantys Marina ir Viktoras.

Mano žirgas atsargiai žengia per potvynio apsemtus pakrantės akmenis, taško kanopomis vandenį ir nereaguoja į mano duodamas komandas.

Suprantu, kad neverta vaidinti patyrusio raitelio, todėl atleidžiu pavadį, patogiau įsitaisau balne ir lėtai linguoju žirgo žingsnio ritmu.

Playa de Bolonia yra išskirtinio grožio smėlio paplūdimys Atlanto vandenyno pakrantėje, besidriekiantis vos už keliolikos kilometrų nuo pačio piečiausio Europos taško. Jei vis dar sunkiai įsivaizduojate kur tai yra – pasiklauskite apie Tarifos paplūdimius pažįstamo banglentininko ar jėgos aitvarų sporto mėgėjo ir pamatysite kaip sužibės jo akys. Ši Atlanto pakrantė yra tikras rojus vandens sporto mėgėjams. Rojų čia randa ir ieškantys ramybės.

Vos už kelių kilometrų nuo kito garsaus, Valdevaqueros paplūdimio, kalno šlaite yra Betis gyvenvietė, kurioje įsikūrusi šeimos ranča Aventuras del Sur. Čia šeimininkauja ponia Victoria Campos ir ponas Paco Trujillo. Jiems padeda jų dukra Sandra ir sūnus Victor su sužadėtine Marina. Dideliame, iš akmenų statytame šeimos name atvykstantiems svečiams skirti pora keturviečių ir du dviviečiai kambariai, erdvi studija, virtuvė ir jogos salė. Pro kambarių langus atsiveria nuostabūs vaizdai į paplūdimius ir lengvai įžiūrimus Maroko krantus kitoje sąsiaurio pusėje.

*Aventuras del Sur* rančoje vyksta jogos užsiėmimai | ©laimafoto

Aventuras del Sur šeimos ranča yra tikra ramybės oazė - čia galite atrasti kūno ir sielos harmoniją, bei sąlyti su gamta, pajodinėti žirgais, pasigrožėti vaizdais ir pakvėpuoti grynu Atlanto vandenyno oru. Įprastai toks poilsis trunka savaitę: kiekvienas rytas prasideda Sandros vedamomis jogos praktikomis, vėliau jūsų laukia pusryčiai sode, po jų su Viktoru ar Paco leisitės į kelių valandų jodinėjimą žirgais po apylinkes. Kiekvieną dieną atrasite vis naujus kelius ir galėsite mėgautis kalnų vaizdais ir Atlanto vandenyno pakrančių panoramomis. Grįžus į rančą jūsų lauks ponios Viktorijos paruošta paella (lt. ryžainis), kepta žuvis ar bulvių tortilla (lt. omletas).

Laiką po pietų galite skirti poilsiui ar savarankiškiems pasivaikščiojimams po apylinkes, pokalbiams su Aventuras del Sur šeima ar tiesiog ramiam knygos skaitymui verandoje. Čia jums kompaniją palaikys gerai nusiteikę šeimininkų šunys, o jie pasiseks - ir rudasis sodybos katinas. Norite daugiau veiklos? Tuomet galite pagelbėti Viktorui prižiūrėti žirgus arklidėse.

*Pusryčiai Aventuras del Sur* rančoje | ©laimafoto

Apsisukame ir grįžtame tuo pačiu paplūdimiu. Veidą maloniai glosto vakaro saulė. Ši Atlanto pakrantės dalis ne veltui vadinama Costa del luz (lt. šviesos krantas) – besileidžiančios saulės spinduliai viską aplinkui nudažo auksine spalva ir atrodo, kad raitelių būrys joja Eldorado pakrante. Norisi sustoti, sulaikyti kvėpavimą, kad šį momentą išgyvenčiau kuo ilgiau - juk esu rojuje.

Norite pakeliauti po Andalūziją giliau, įdomiau, kitoniškiau?

Parašykite mums andaluzija@virgenextra.lt, suplanuosime kelionę kartu.

Nepirkite mums kavos, nusipirkite sau aliejaus!

Už mūsų kuriamas originalias istorijas ir už naudingą informaciją planuojant kelionę atsidėkoti galite pirkdami andalūzišką Virgen Extra aliejų mūsų el. parduotuvėje Lietuvoje.

Taip pat skaitykite:

Featured

Kultūra, Herojus

Auksinės rankos

Kultūra, Herojus

Šis pasakojimas apie žmones, kuriems auksas yra ne papuošalas, investicija, o tiesiog žaliava - kaip statybininkui plyta ar puodžiui molis. Meistrų, dirbančių su auksu yra įvairiausių - vieni gamina smulkius juvelyrinius dirbinius, kiti iš aukso kala ar lieja didesnius gaminius, yra ir mokančių iš aukso pagaminti dantis. Šį kartą užsukome į nedideles dirbtuves, kuriose darbuojasi lieknutė, tyliai kalbanti Cristina González. Ji iš aukso kuria stebuklus, rankoje laikydama tik nedidelį, švelnų teptuką.