Naujausios istorijos iš Andalūzijos:
Grybautojai ir grybologai
Galvojate, kad geriausiai apie grybus išmano „nuogos dzūkų mergos“, o grybų mokslų fakultetas turėtų būti įsteigtas kur nors Marcinkonyse ar netoli Merkinės? Nustebsite, tačiau „Grybų institutas“ jau yra įkurtas ir gana netikėtoje vietoje – beveik pačiame Andalūzijos centre.
Carcabuey. Fiesta de la Matanza
Skambiname poniai Mercedes prašydami, kad rezervuotų mums vietas pirmosiose eilėse. Jeigu jau ryžomės dalyvauti tokioje šventėje - negalime praleisti net smulkiausios detalės. Patikiname, kad nesame ištroškę kraujo ar šiurpą keliančių vaizdų, pažadame, kad gerbsime vietos tradicijas ir laikysimės taisyklių, kad ir kokios keistos jos pasirodytų. Tokioje fiestoje dalyvausime pirmą kartą, todėl nusiteikiame maksimaliems išbandymams. Jau pats fiestos pavadinimas kalba už save: „La Matanza“ (skerstuvės).
Kai kelią perbėga... Cabra Malagueña
Jei vingiuojant Malagos provincijos keliu ar miestelio gatve ir atsitiko taip, kad kelią kertą ožkų pulkas – sustokite ir kantriai plaukite, nes joms įstatymo apibrėžta tvarka yra nustatyta eismo pirmenybė. Teko girdėti, kad yra miestelių, kurių net centrinėmis gatvėmis leidžiamas ožkų eismas atsidėkojant už tai, kad šie raguočiai išmynė takus sunkiai praeinamose vietose. Takus, kuriais dabar važinėja automobiliai.
Kelionės po UNESCO saugomus landšaftus
Pasirodo yra ir tokių... UNESCO saugomų landšaftų sąrašas sudaromas nuo 1992 metų. Į jį įtraukiami landšaftai, tapę unikaliais dėl žmogaus ir gamtos bendro veiklos rezultato. Sąraše yra daugiau, nei 100 objektų, tokių kaip Luaros slėnis, Šampanės kalvos, Mediči vilos ir sodai Toskanoje, Kernavės Piliakalniai ,Neringos kopos, Cornwall and Vest Devon kasyklos ir kt. Andalūzai mano, kad laikas į šiuos sąrašus įtraukti ir alyvmedžių giraites.
Sevilijos apelsinai Karališkam stalui
Viena legenda byloja, kad apelsinus iš Hesperidžių sodo pavogė ir į Iberijos pusiasalį atnešė legendinis graikų didvyris Herkulis. Šis didvyris prieš kokius 4000 metų įkūrė Sevilijos miestą, todėl apelsinmedis tapo šio miesto gyvuoju simboliu. Sevilijos gatvėse, parkuose ir kiemuose auga daugiau nei 60 000 apelsinmedžių, todėl šis miestas laikomas didžiausiu pasaulyje apelsinų sodu.
Sevilijos pelkės
Finikiečiai Sevilijos gyvenvietę įkūrė gilios Tartesijos įlankos pakrantėj, visais šalia Guadalquivir upės žiočių. Per daugiau nei tris tūkstančius metų upės delta pasislinko per 90 kilometrų pietvakarių kryptimi, įlanka užsinešė dumblu, todėl dabar jos vietoje plyti didžiulė pelkė, kuri vadinama Marismas de Guadalquivir.
Malagos „krepšininkas“
Vietiniai pritars, kad Malagos miestas turi tris pagrindinius simbolius: la biznaga – dirbtinė puokštė iš erškėčio ir jazmino žiedų, el boqueron – taip vietos gyventojai vadina ančiuvį ir el cenachero – šviežios žuvies pardavėją. Pirmieji du simboliai natūraliai įsitvirtino dėl savo neginčijamo žinomumo, tai žuvies pardavėjas tapo simboliu tik labai stiprios vietos valdžios „pagalbos“ dėka. Tam prisireikė daugiau nei šimto metų įvaizdžio kūrėjų pastangų.
Alyvmedžio kultūros muziejus „žaliems“
Andalūzijoje yra gausybė muziejų. Jų rasite pačių įvairiausių dydžių ir tematikos – meno, amatų, lėlių ar net cukraus. Nepavyko tiksliai suskaičiuoti kiek aliejaus muziejų išsibarstę po Andalūziją, bet panašu, kad turtingiausi savo ekspozicijomis, įsikūrę Chaeno provincijoje. Kuris jų geriausias pasakyti sunku, todėl pirmiausiai aplankėme tą, kuris didžiausias, seniausias ir tuo labiausiai didžiuojasi.
Valgomi - nevalgomi
Ankstyvą šeštadienio rytą gerai nusiteikę mikologų žygio dalyviai lipa iš automobilių ir linksmai klegėdami rikiuojasi instruktažui. Lipame ir mes, bet vos tik išsitraukiame iš bagažinės mikologijai skirtą rekvizitą, tuoj pat gauname pastabą – grybus rinkti į kibirą yra draudžiama! Uždrausta juos dėti ir į plastikinį maišelį. Jei mus sulaikys gamtos apsaugos inspektorius – gausime baudą.
Rute. Anyžiai ir varinės triūbos
Pro Rute teko pravažiuoti kelis kartus, todėl iš šalikelės reklamų jau žinojome, kad kažkur šiame miestelyje yra vertas dėmesio restoranas, viešbutis, kelios saldumynų gamyklos ir anyžiaus muziejus. Iš kur tas anyžius Kordobos provincijos pakraštyje, paklausite Jūs?
La vendimia!
„La uva manda“(lt. čia valdo vynuogė) – atsakė Klara Verheij į užduotą klausimą, kada galėsime atvykti į jos vynuogyną pamatyti kaip renkamos vynuogės. Diena, kada vynuogė bus geriausia nėra pažymėta jokiame „Ūkininko kalendoriaus“ lapelyje ar surašyta „Vynuogių žinyno“ lentelėje. Todėl laukiame. O Klara keliasi kiekviena rytą, kylą vynuogyno šlaitu, skina uogų saują ir grįžusi į nedidukę laboratoriją atlieka cukringumo tyrimus. „Pirmadienį, apie 9 valandą pradedame“ – gauname iš jos trumpą žinutę ir pradedame ruoštis į Axarquia.
La bahía de Cádiz. Druska sidabro inde
Kadiso miestą vietiniai gyventojai švelniai vadina “La Tacita de Plata” - sidabro indelis. Šio pavadinimo kilmė aiškinama labai įvairiai – neva “Gibraltaro stulpai”, kuriuos perplėšė Heraklis, atidarydamas kelią į Atlantą, buvo iš sidabro. Šį apibūdinimą miestas galėjo gauti ir dėl savo svarbos bei turtų. O gal būt “Sidabro indelio” vardas tiko todėl, kad miestą supančią įlanką įrėmina sidabru spindintys druskos laukai?
Payoya iš vaško bokšto miesto
„Gyvenimas yra puikus. Tačiau sūris padaro jį dar geresnį“. Taip teigia Avery Ames, populiarios septynių knygų serijos „Sūrio parduotuvės paslaptys“ (angl. „A Cheese Shop Mystery Series“) autorė. Jos knygų serijoje paminėtos populiariausios, gerai pasaulyje žinomos sūrių rūšys, o patys knygų pavadinimai tiesiog kvėpuoja sūrio magija. Deja, neradau ten nei vienos istorijos, kurios herojumi būtų tapęs ispaniškas sūris. Privalu ištaisyti šią neteisybę.
Garsiausias Ispanijos dėdė
Nerandate žemėlapyje Konjako, Šampanės, Bordo, Pilzeno ar Mozelio? Galiu lažintis, kad šiuos vietovardžius daug lengviau įsivaizduojate ne geografiniame, o gastronominiame kontekste. Ko gero ir Cheresą žymiai lengviau rasite parduotuvės lentynoje, nei žemėlapyje. Cheres de la Frontera yra Kadiso provincijos miestas, pasaulyje išgarsėjęs iš šių vietų kilusio, plačiai pasklidusio ir puikiai įvertinto vyno dėka. Cheres miestas garsus savo cheresu, arba šeriu, kaip jį švelniai vadina anglų poniutės.
Citrinos iš Saulės slėnio
Vien tik pagalvojus apie citrinas burnoje ima skirtis seilės. Jau pagalvojote? Lankydamiesi Estelos Diaz Gomez ir Ramon Lucena Vazquez ūkyje sužinome, kad ne tik žmonės, bet ir naminiai gyvuliai mėgsta paskanauti šiuos šviežius saldžiarūgščius vaisius. Su nuostaba stebime, kaip pulkas avių leidžiasi nuo kalno ir greitu žingsniu artėja link išbertų citrinų ir apelsinų krūvos. Tikrai valgys? Ramon juokdamasis mus patikina, kad avys mėgsta citrusus, bet toli gražu ne visos gali jais mėgautis. Tam reikia šeimininkų, kurie ne tik savo sode augintų citrinas, bei ir turėtų šių vaisių fasavimo fabriką.
Senelės alyvuogių fabrikas
Norite sužinoti kas kaimynystėje ruošia skaniausias stalo alyvuoges? Užeikite į vietos turgų ir paklauskite to alyvuogėmis prekiaujančio pardavėjo. Jis jums pasakys alyvuogių gamyklos pavadinimą, adresą, o tuo pačiu gausite savininko vardą ir jo telefono numerį. Informacija apie kokybiškos produkcijos gamintoją šiuose kraštuose nelaikoma kruopščiai saugoma komercine paslaptimi.
Jo Didenybė Šparagas
Ši daržovė, o gal augalas (?) niekada nebuvo mano ypatingo domėjimosi objektų sąraše. Žinojau, kad jis yra panašus į žalsvai blyškų belapį augalo ūglį ir puikiai tinka žuvies ar mėsos kepsnio garnyrui. Dar žinojau, kad šparagas būna žalias arba blyškiai baltas. Esu matęs, kaip Lenkijos pakelėse šparagus pardavinėja babytės, ant kartono lapo užrašiusios jo vokišką pavadinimą “spargel”. Klampodamas per šparagų lauką link dviejų šparagų rinkėjų, žinojau tik tiek.
Mercado de Atarazanas. Malagos turgus
Jeigu pasitaiko proga, lankydamas naują miestą ar šalį visada užsuku į vietinį turgų. Vaikščiodamas tarp prekystalių bandau suprasti ką valgo, kuo rengiasi, puošiasi ir ką mėgsta vietiniai, kuo viliojami atvykėliai arba kas nuo jų slepiama. Turgus yra miesto vizitinė kortelė, spalvotas reprezentacinis atvirukas, milžiniškas gyvas organizmas, kuris akimirksniui reaguoja į naujas madas ir tendencijas, ekonomikos nuosmukius ir atsigavimą. Turgus niekada nediktuoja savo taisyklių ar madų, o prie jų prisitaiko pats, todėl pirkėjas čia visada teisus.
Misteris Cholesterolis arba kas gi yra Viduržemio jūros dieta
Viduržemio jūros dieta iki šiol man skambėjo egzotiškai – panašu į dar vieną mitybos planą, kurį sudaro įmantrūs produktai, jų paruošimo būdas ir mitybos rėžimas. Toks, apie kurį įdomu paskaityti, bet nelengva įgyvendinti. Jau pats pavadinimas sako, kad ši dieta skirta Viduržemio o ne Baltijos jūros pakrantės gyventojams. Pradėjus domėtis aptikau, kad šios dietos atsiradimo istorija yra žymiai įdomesnė už pačią dietą.
Žuvininkas Jeronimas
Ši istorija atsitiko lygiai prieš metus. Daug kas per tą laiką pasikeitė, tačiau žuvininkas Jeronimas mums vis dar yra naujos dienos simbolis. Išgirdę už lango artėjantį jo automobilio variklio burzgimą, karučio bildėjimą, dėžių barškėjimą, dviejų vyriškių balsus, dainų kupletus ir juoką žinome, kad tuoj išauš rytas. O jeigu ryte neįprasta tyla - vadinasi šiandien pirmadienis. Tą ankstyvą rytą, lygiai prieš metus, sėdėjome kartu su Jeronimu indėno profiliu papuoštoje furgonetėje ir važiavome rytų kryptimi į didžiausią Andalūzijoje žuvies turgų.