Karališkasis Sevilijos Tabako fabrikas ir jo “karalienės”
Geriausių visų laikų operų sąrašuose tikrai rasite tris, kurių veiksmas vyksta Sevilijoje. Viena jų pasakoja „jaudinančią istoriją apie paslaptingą moters prigimtį“ ir iki šiol yra dažniausiai pasaulyje statoma opera. Jai muziką sukūrė Žoržas Bize (Georges Bizet), o libretas, pasakojantis tragišką gražios čigonės ir maištaujančio kapralo meilės istoriją, parašytas pagal Prosperas Merimė (Prosper Mérimée) novelę. Opera vadinasi “Karmen”. Abu autoriai – prancūzai, pagrindinė veikėja – gražuolė čigonė, jos pavydus meilužis Chosė - besislapstantis nuo bausmės baskas idalgo. Veiksmas galėjo vykti bet kur, taigi - kodėl pasirinkta Sevilija?
Sevilijos universitetas, buvęs tabako fabrikas | ©laimafoto
Pamenate Karmen ir Chosė tragiškos meilės istoriją?
Chosė tarnauja tabako fabriko saugos tarnyboje, Karmen – darbuojasi tame pačiame fabrike sukdama cigarus. Vienos pamainos metu Karmen sukelia muštynes ir jų metu kitai moteriai brūkšteli peiliu per veidą. Apsaugos tarnyba nutraukia konfliktą ir Chosė nuveda prasikaltusią Karmen į tabako fabriko kalėjimą laukti nuosprendžio.
Likusi viena su kapralu Chosė, gražuolė čigonė susuka jam galvą amžinos meilės pažadais ir šis, sulaužydamas priesaiką, ją paleidžia į laisvę. Karmen pabėga iš Sevilijos pas plėšikus, o Chosė, už įsakymo nevykdymą, pasodinamas keliems mėnesiams į tą patį kalėjimą.
Tabako fabrikas Karmen ir Chosė pažinties scenai pasirinktas ne atsitiktinai. XIX amžiaus pradžioje Karališkasis Sevilijos Tabako fabrikas (La Real Fábrica de Tabacos de Sevilla) buvo ne tik didžiausias pasaulyje, bet ir ypatingas savo darbuotojų sudėtimi: čia, po vienu fabriko stogu dirbo beveik 5000 moterų. Operos muzikos autorius Žoržas Bizė pats lankėsi šiame fabrike ir buvo pakerėtas jo dydžio, aplinkos ir dvasios.
Ispanijos tabako monopolis
Pirmieji į Europą tabaką atsivežė ispanai. Praėjus vos šimtui metų po Amerikos atradimo, jis jau buvo plačiai vartojamas. Tuo metu tabakas buvo uostomas, kramtomas ir rūkomas pypkėse. Įvairiuose miestuose atsirado tabako fabrikai, kuriuose buvo perdirbami tabako lapai.
Pirmasis Europos tabako fabrikas įkurtas Sevilijos miesto centre, 1620 metais. Tabako paklausa didėjo, verslas buvo labai pelningas, todėl Karalystės iždas monopolizavo gamybą ir perėmė tiesioginę visų Ispanijos karalystės tabako fabrikų kontrolę.
Greitai Sevilijos miesto centre ėmė trūkti vietos gamybai ir tabako gaminių sandėliavimui, todėl buvo nuspręsta pastatyti naują fabriką, už tuometinių miesto sienų.
Fabriko pastatus projektavo ispanų ir olandų karo inžinieriai. Statybos mastai buvo „karališki“, tad fabrikas tapo panašus į rūmus: statybai naudotas akmuo, fasadą ir vartus papuošė masyvios skulptūros, o visas kompleksas apjuostas gynybine sankasa su sargybos bokšteliais ir vandens grioviu. Po fabriko atidarymo 1759 metais, jis tapo svarbiausiu pramoniniu XVIII amžiaus Ispanijos objektu. Tuo metu tai buvo didžiausias industrinis kompleksas Europoje ir antras pagal dydį pastatas Ispanijoje.
Fabriko gyvavimo pradžia
Pradžioje fabrike buvo gaminamas uostomasis tabakas. Darbas buvo sunkus ir pavojingas sveikatai. Po fabriko stogu buvo įrengta 170 tabako malūnų, čia dirbo beveik tūkstantis vyrų bei keli šimtai arklių. Ilgą laiką šis fabrikas buvo vienintelis uostomojo tabako fabrikas Ispanijoje. Europoje ėmus populiarėti cigarams - fabrikas pradėjo gaminti ir juos.
XIX amžiaus pradžioje fabrike jau dirbo beveik 2000 vyrų – iš kurių septyni šimtai suko cigarus. Vyrų darbo jėga buvo brangi, o darbininkai save laikė labai privilegijuotais. Dėl darbo sąlygų ir užmokesčio nuolat kildavo konfliktai ir streikai. Fabrike susikūrusi „darbuotojų profsąjunga“ vienijo gerai organizuotus vyrus, todėl tais laikais tai buvo didelė jėga, galėjusi pasipriešinti net miesto garnizonui.
Vyrai nebuvo kruopštūs cigarų sukėjai, todėl produkcijos kokybė buvo prasta, o darbo kaina didelė. Žymiai geresnius rezultatus rodė naujesni Ispanijos tabako fabrikai, kuriuose cigarus suko moterys. Buvo keli nesėkmingi bandymai „rūsčius“ fabriko vyrus pakeisti nuolankiomis moterimis, bet tam vyrai grėsmingai priešinosi.
Moteriškas kolektyvas
Fabrikas laikinai nutraukė gamybą karo su Napoleonu metu, po kurio vėl atnaujinus veiklą, nauja vadovybė į darbą cigarų cechuose priėmė pirmąsias moteris. Tai pasirodė labai efektyvu, todėl nepraėjus nei dešimčiai metų, cechuose jau darbavosi vien tik moteriškas kolektyvas.
XIX amžiaus antroje pusėje fabrike dirbo net 6000 moterų vadinamų las cigarerras.
Cigarų kokybė žymiai pagerėjo, kaina sumažėjo, tačiau šeimas turinčioms moterims teko derinti darbą fabrike su namų rūpesčiais. Taigi vadovybei kilo naujos problemos. Nors darbo pamainų grafikas buvo labai lankstus, fabrike vyravo betvarkė. Moterims dažnai tekdavo mesti darbą dėl įvairių vyrų užgaidų, skubėti namo gaminti maistą, prižiūrėti vaikus ar sergančius artimuosius.
Fabriko valdžia, pavargusi nuo tokios netvarkos, pradėjo teikti pirmenybę jaunoms, netekėjusioms merginoms, našlėms ar likusioms be namų ar šeimos moterims. Šių moterų motyvacija darbui buvo suprantama – atsirado galimybė pačioms užsidirbti pinigų, išlaikyti save ir net savo vaikus.
Darbas “svajonių fabrike”
Išgirdusios pasakojimus apie „svajonių fabriką“, į Seviliją ėmė plūsti darbo ieškančios migrantės ne tik iš visos Ispanijos, bet ir iš aplinkinių valstybių. Prasidėjo konkurencija, produkcijos vagystės, „šešėlinė“ veikla, neramumai, todėl fabrike teko griežtinti apsaugą ir rėžimą. Buvo pasamdyta privati teritorijos ir fabriko saugos tarnyba bei įvesta griežta praėjimo kontrolė.
Teritorijoje įkurta ligoninė, kalėjimas, kareivinių patalpos, koplyčia. Fabrikas ėmė panašėti į atskirą įtvirtintą miestą, kuriame keliomis pamainomis dirbo tūkstančiai moterų ir nemažas būrys samdomų kareivių, nepasižyminčių gera reputacija ir morale.
Tarp jų ir fabrike dirbančių vienišų moterų mezgėsi meilės romanai, kildavo pavydo scenos, muštynės ir net žmogžudystės.
Beveik trečdalis fabriko darbuotojų buvo vienišos mamos, todėl neturėdamos kam palikti vaikų, ėmė neštis juos į darbą. Fabriko valdžiai teko susitaikyti ir su tuo, nes produkcijos kokybė buvo gera, o moterų kolektyvas buvo „lankstus“ ir labiau sukalbamas nei vyrų. Nors už darbą buvo mokama mažai, bet darbuotojų niekada netrūkdavo.
Tabako fabriko “subkultūra”|
Laikui bėgant Sevilijoje atsirado keli tūkstančiai finansiškai nepriklausomų moterų, kurios nesitaikstė su patriarchalinėmis taisyklėmis, todėl buvo kritikuojamos „padorių“ vyrų ir smerkiamos bažnyčios už „palaidą“ gyvenimo būdą. Kitos Sevilijos moterys matydamos, kad galima išgyventi dirbant samdomą darbą, ėmė drąsiau elgtis namuose ir reikalauti daugiau teisių ir laisvių.
Tokia tabako fabriko „subkultūra“ traukė ne tik liberalių pažiūrų vyrų, bet ir menininkų dėmesį. Tabako fabrike lankėsi ir įkvėpimo kūrybai sėmėsi visas būrys rašytojų, dailininkų, fotografų ir kompozitorių iš visos Europos, jų tarpe ir Žoržas Bize.
Prasidėjus XX amžiui Ispanijai buvo sunku išlaikyti tabako monopoliją - išaugo konkurencija su kitų valstybių tabako pramone. Palaipsniui Sevilijos Karališkajame tabako fabrike gamyba ėmė mažėti. Daugelis patalpų tapo apleistos, teritorijoje įsikūrė kareivinės, sandėliai, o 1945 metais dar likusi tabako gamyba buvo iškelta į priemiestį. 1959 metais fabriko pastatuose įsikūrė Sevilijos Universitetas.
Tabako fabrikas dabar
Pastato komplekso vidinės patalpos šiuo metu pritaikytos akademiniai veiklai. Bet tiek pastato viduje, tiek išorėje liko daug praeito laikotarpio detalių. Centrinį įėjimą iki šiol puošia skulptūrinė kompozicija „Šlovė“. Jos centre – moters figūra, pučianti trimitą. Legenda pasakoja, kad šio trimito garsas nuaidės, kai pro fabriko vartus įžengs nekalta mergelė. Tačiau liudytojai teigia, kad trimito garsas tyli jau beveik tris šimtus metų.
Šis straipsnis publikuotas www.bernardinai.lt portale. Straipsnį skaityti čia.
Norite pakeliauti po Andalūziją giliau, įdomiau, kitoniškiau?
Parašykite mums andaluzija@virgenextra.lt, suplanuosime kelionę kartu.
Nepirkite mums kavos, nusipirkite sau aliejaus!
Už mūsų kuriamas originalias istorijas ir už naudingą informaciją planuojant kelionę atsidėkoti galite pirkdami andalūzišką Virgen Extra aliejų mūsų el. parduotuvėje Lietuvoje.
Taip pat skaitykite:
Skaitykite kitas istorijas:
Ačiū, kad skaitėte! Jei patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo: