Ispanijos aikštė buvo statoma 1929 metais atidarytai Iberoamerikos parodai ir savo forma simbolizavo platų glėbį, į kurį turėjo tilpti (o gal iš jo siekė ištrūkti?) visos, kažkada kolonijomis buvusios Pietų ir Centrinės Amerikos šalys. Šiais laikais „glėbys“ atrodo mažiau pretenzingai ir jame savanoriškai buriasi visi norintys.

Geriausių visų laikų operų sąrašuose tikrai rasite tris, kurių veiksmas vyksta Sevilijoje. Viena jų pasakoja „jaudinančią istoriją apie paslaptingą moters prigimtį“ ir iki šiol yra dažniausiai pasaulyje statoma opera. Vadinasi ji “Karmen”. Abu autoriai – prancūzai, pagrindinė veikėja – gražuolė čigonė, jos pavydus meilužis Chosė - besislapstantis nuo bausmės baskas idalgo. Veiksmas galėjo vykti bet kur, taigi - kodėl pasirinkta Sevilija?

Andalūzijoje yra bent keletas miestelių, kurie didžiuodamiesi save vadina „Andalūzijos balkonu“, nes visi jie pakibę ant apylinkėse dominuojančių uolų šlaitų, nuo kurių atsiveria vaizdai iki pačio horizonto. Sevilijos pašonėje įsikūrusi Karmona pastatyta ant 200 metrų aukščio Alcores kalnagūbrio grandinės, nuo kurios gali apžvelgti beveik iki horizonto plytinčią La Vegą, laikomą karščiausia Andalūzijos lyguma.

XVII amžiaus Sevilija buvo kontrastų miestas. Viena vertus – galingas ir spalvingas, kupinas turtų ir nuostabių paminklų, o iš kitos – paženklintas skurdo ir ligų. Šio amžiaus viduryje vykę tragiški įvykiai sužlugdė Ispaniją, kuri virto antrarūše pasaulio galia, o Sevilijoje baigėsi klestėjimo amžius – miestas dar blizgėjo baroko auksu ir tuo pačiu jau duso nuo skurdo ir ligų.

Kažkur skaičiau, kad didžiausias pasaulyje gyvas organizmas yra Armillaria ostoya, dar vadinamas Medaus grybas. Jo dydis sunkiai įsivaizduojamas, nes didžioji jo dalis - grybiena auga po žeme. 2011 metais Sevilijoje išdygęs grybas irgi įspūdingo dydžio, tačiau po žeme slepiasi tik nedidelė jo dalis. Ir dar - šis grybas, ko gero, pats brangiausias pasaulyje.

Viena legenda byloja, kad apelsinus iš Hesperidžių sodo pavogė ir į Iberijos pusiasalį atnešė legendinis graikų didvyris Herkulis. Šis didvyris prieš kokius 4000 metų įkūrė Sevilijos miestą, todėl apelsinmedis tapo šio miesto gyvuoju simboliu. Sevilijos gatvėse, parkuose ir kiemuose auga daugiau nei 60 000 apelsinmedžių, todėl šis miestas laikomas didžiausiu pasaulyje apelsinų sodu.

Kai žmogus įsivaizduoja katedrą uoloje, uola nustoja būti tik akmenų krūva,- kartą pasakė Antoine'as de Saint-Exupery. Katedrų statybos reikalauja ne tik vaizduotės, bet ir milžiniškų išteklių bei laiko. Iš dabarties žvelgiant į Andalūzijos katedras, jos atrodo eklektiškai komponuotos, savyje talpinančios padrikas meno kūrinių kolekcijas, atliepiančios skirtingus istorinius laikotarpius bei architektūros stilius, o ir labai nutolusios nuo pirminės sumanytojų vizijos. Nepaisant to, Andalūzijoje skaičiuojama vienuolika iki mūsų dienų išlikusių katedrų. Trys jų saugomos UNESCO paveldo. Žvalgomės į svarbiausias.

Iki šiol nėra sutariama kurioje Bahamų saloje išsilaipino Kristupas Kolumbas. Mažiausiai dvi - Watlingas ir Samana Cay pretenduoja į San Salvadoro pavadinimą – taip savo išsilaipinimo krantą pavadino Amerikos atradėjas. Tačiau tiksliai žinoma, kad ekspedicija išplaukė iš Palos miestelio, kuris tuo metu buvo Sevilijos karalystės sudėtyje. Įdomu kodėl tokia svarbi kelionė prasidėjo mažame žvejų miestelyje, o ne Kadize ar Sevilijoje?

Žvelgiant iš Cuna gatvės “Palacio de la Condesa Lebrija” panašūs į rūmus tik tuo, kad į vidų pateksi pro didžiulius, dekoratyvinėmis vinimis kaustytus vartus, o virš jų esančio balkono frizas puoštas renesanso stiliaus lipdiniais. Iš pirmo žvilgsnio tai dar vienas Sevilijos stiliaus namas, panašus į daugelį tame rajone, kol nepatenki vidun.