Karališkasis Sevilijos „chameleonas“

Alcázar yra tvirtovė, kurioje įsikūrusi šalies valdovo rezidencija, todėl ji yra didesnė ir puošnesnė nei alkazaba – miesto valdytojo citadelė. Alcazabų arba bent jų griuvėsių Andalūzijoje galite pamatyti vos ne kiekviename senesniame miestelyje, o štai Karališkieji Alkazarai yra tik du – Sevilijoje ir Kordoboje. Nors abu yra vadinami „karališkais“, tačiau iš jų tik Sevilijos rezidencijos dalis vis dar tiesiogiai priklauso Ispanijos Karališkai šeimai, kuri čia turi savo apartamentus. Į juos turistų neleidžia, tačiau visas kitas Alkazaro dalis galite apžiūrėti.

Real Alcázar de Sevilla | ©laimafoto

Papasakoti Real Alcázar de Sevilla istoriją keliais žodžiais yra neįmanoma, nes pasakojant tektų pasitelkti milžiniškus kiekius iliustracijų ir net senuosius Sevilijos miesto planus. Alkazaras visą laiką yra tarsi gyvas organizmas, kurį evoliucija verčia prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, jo šeimininkų įgeidžių, vyraujančių madų ir politikos pokyčių. Jis plėtėsi, traukėsi, keitė augimo kryptį, kilo į viršų, griuvo iki pamatų. Netekus vienos „galūnės“ išaugdavo dvi, o kartais vietoj galūnės išaugdavo kelios galvos.

Šie karališki rūmai yra tarsi istorijos chameleonas, todėl kai žvalgysitės – nelabai tikėkite savo akimis - gali būti, kad arabiškai atrodanti dekoracija yra visai ne arabų meistrų rankų darbo palikimas, o visai neblogai išsilaikiusios detalės yra tiesiog archeologinių kasinėjimų metu rasti griuvėsiai.

Real Alcázar de Sevilla yra seniausia, pastoviai veikianti Europos karaliaus rezidencija, kurią derėtų vadinti Karaliaus rūmais. Tačiau Andalūzijoje yra kitaip – karališka rezidencija visų pirma buvo tvirtovė, o tik po to atliko protokolinę rūmų funkciją. Pirmosios Alkazaro dalys – tvirtovės bokštai ir sienos buvo pradėtos statyti X amžiuje ir galima sakyti, kad nuo to laiko statybos ir rekonstrukcijos niekada nesustojo. Krikščionių laikais prasidėjo gotikos architektūros periodas, vėlesniais laikais šiose erdvėse šėlo naujų laikų mados, nors kartais trumpai vėl būdavo sugrįžtama prie arabiško stiliaus.

Daugelyje vietų net ir patyrę architektūros stilių žinovai gūžčioja pečiais bandydami atsakyti į elementarų klausimą – kas ir su kuo čia buvo sumaišyta?

Senoji rūmų dalis yra arabiška, kaip ir didelį plotą užimantys sodai. Sodai didžiausią pertvarkymą patyrė renesanso laikais, o rūmuose atsirado įvairiausių epochų inkliuzų, kurie apibūdinami tokiais terminais kaip manierizmas, romantinis natūralizmas, istoricizmas ir net angliškasis peizažizmas. Įvairioms rūmų dalims pasisekė tapti arabų, gotikos, baroko, renesanso ir klasicizmo kokteiliu. Viskas viename, pakankamai keista, bet savotiškai žavu, tik kažkodėl visa tai vadinama modejar architektūros šedevru.

  Real Alcázar de Sevilla | ©laimafoto

Serialo Sostų Karai serijos Sevilijos Alkazaro rūmuose buvo filmuojamos tikrai ne veltui, nes vienoje vietoje galima rasti tokią interjerų įvairovę, kurios nepasiūlys jokia Holivudo studija. Todėl vaikštinėdami rūmų menėmis, kiemais, koridoriais, sodų takais ir galerijomis pabandykite įsivaizduoti, kad žvalgotės po įvairioms epochoms skirtus kino studijų paviljonus – taip bus paprasčiau suvokti realybę.

Kviečiame pasižvalgyti po išskirtines Real Alcázar de Sevilla erdves ir sodus:

 

Norite pakeliauti po Andalūziją giliau, įdomiau, kitoniškiau?

Parašykite mums andaluzija@virgenextra.lt, suplanuosime kelionę kartu.


Nepirkite mums kavos, nusipirkite sau aliejaus!

Už mūsų kuriamas originalias istorijas ir už naudingą informaciją planuojant kelionę atsidėkoti galite pirkdami andalūzišką Virgen Extra aliejų mūsų el. parduotuvėje Lietuvoje.

 

O taip pat skaitykite:

Skaitykite kitas istorijas:

Ačiū, kad skaitote! Jei patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo:

Prisijunkite prie mūsų sekėjų rato:

Previous
Previous

Andalūziški pasisveikinimo bučiniai: duok žandą, mua!

Next
Next

Balandžių ekonomika