Romėnai pradėjo Andalūzijoje auginti kviečius ir vynmedžius. Arabai išmokė auginti sodus, įdiegė drėkinimą, tobulino alyvmedžių auginimą bei aliejaus gamybą. Pagrindiniai šio regiono patiekalai valgomi šaukštu, todėl mitybos tradicija vadinama „šaukšto“ virtuve. Atlantas ir Viduržemio jūra, kalnai, derlingos lygumos ir drėgni slėniai – visą tai rasite nukėlę garuojančio puodo dangtį.
Nelaikome savęs kulinarijos ekspertais ar maisto kritikais. Bendraujame su tais, kurie išmano vietos virtuvę ir pasakojame ką iš jų sužinojome.
Naujausios istorijos
Apie 1000 metų!
Manoma, kad tiek metų turi šie alyvmedžiai augantys netoli Casabermeja miestelio, Arroyo de Coche apylinkėse. Aplinkui auga ir daugiau, jaunesnių, tačiau šie medžiai labiausiai išsiskiria savo trijų kamienų stotais, kurių bendras perimetras daugiau nei 7 metrai.
Kiauliški mitai ir faktai
Ibérico kumpis yra ypatingas ne vien todėl, kad brangus. Atvirai pasakius, jo kaina tikrai „įkandama“, nors pasitaiko ir labai brangių egzempliorių. Šį kartą - apie ibérico kumpį gaubiančius mitus ir truputį faktų.
Jamon jamon Kalėdos
Ispanui Kalėdos be jamon, kaip amerikonui Kalėdos be Mariah Carey šlagerio “All I want for Christmas…”. Jei ispanui pritrūko fantazijos Kalėdų dovanoms - jis eina į parduotuvę ir perka kiaulės kumpį. Savo šeimai arba artimiausiems giminaičiams nupirks visai neprastą jamon iberico, o draugeliams pakaks ir jamon serrano. Jei atėjus į prekybos centrą tave pasitinka dėžės su kyšančiomis kiaulės kanopomis – žinok, kad artėja Kalėdos.
Mariscos - jūros maistas
Jei keliaujate po Andalūzija ieškodami naujų skonių ir patirčių, vartydami vietinių restoranų meniu turėjote užtikti ištisą skyrių, kuris vadinasi los mariscos. Jūros ar vandenyno pakrantėje galite rasti restoranų, kurie vadinasi Los Mariscos. Yra mariscos skyriai turguose, nedidelės mariscos parduotuvėlės miestuose, arba šaldymo vitrinos prekybos centruose.
Artišokas iš dievų olimpo
Dzeusas lankėsi Kynaros saloje, kai paplūdimyje sutiko gražuolę Cynarą. Ją beprotiškai įsimylėjo, pasiėmė su savimi į Olimpą, kur padarė ją deive. Tačiau Cynara greitai pavargo nuo dieviškojo rojaus ir panoro grįžti namo. Dzeusas įniršo ir pavertė jos visą kūną kietais žaliais lapais, paslėpusiais jos švelnią jautrią širdį. Dzeusas Cynara pavertė artišoku.
100% IBÉRICO kumpis
“Jamón ibérico” Andalūzijos ir pasaulio gastronomijai yra toks svarbus, jog ateityje tikrai apie jį parašysime kelių dalių straipsnį, na o šiandien apie jį pasakojame glaustai. Taigi – yra toks “Jamón ibérico”, su niekuo nesulyginamo skonio, burnoje tirpstančios struktūros ir kainuoja tikrai nemažus pinigus. Svarbu žinoti, kad ne visi „ibérico” yra tikri. Ispanijoje yra tik 4 vietovės, kurių ibérico yra “tikrasis ibérico”, o dvi iš šių vietovių randasi Andalūzijoje – D.O.P. Jabugo ir D.O.P. Los Pedroches.
Mojama viliotinis
Ispanai turi posakį: „sausesnis už mochamą“ – taip vadinama būsena, kai aptinki ištuštintą kreditinės kortelės sąskaitą, o štai „sudžiūvusia mochama“ vadinamas per daug liesas žmogelis, visiška džiūvena. Tačiau iš tikrųjų mochama (isp. mojama) yra pakankamai sultinga ir prabangiai skani, todėl tokių folklorinių palyginimų kilmė nėra labai aiški.
Gardus sluoksnis kiaulės taukų
Yra keli tradiciniai andalūziški patiekalai, nelabai derantys prie Viduržemio jūros dietos. Jie bemat traukia keliautojo akį turguose ar prekybos centrų lentynose. Bet gastronominės tradicijos yra tradicijos ir iš dainos žodžių neišimsi. Pasakojame plačiau apie tuos rožinius kalnus taukų.
Istorija apie Džono meilę apelsinams
Ne - ši istorija atsitiko ne mums - tokią ją papasakojo Juan Luis Vega. Istorija nutiko škotui Džonui McKenzie, kuris XIX amžiaus viduryje dirbo Chereso vynų pardavėju Bristolyje. Džonas turėjo labai jautrią uoslę, todėl dažnai eidavo į uostą pasitikti iš Chereso atplaukusių laivų, kad galėtų pasimėgauti... iš Andalūzijos kartu su jais atplaukusio užjūrio šalies aromato. Nuo kvapų mišinio jam tiesiog pakirsdavo kojas ir viskas baigėsi tuo, kad Džonas metė prekybą, sėdo į laivą ir išplaukė į Cheresą pasiaiškinti kas gi ten vyksta.
Malagos dešriokas
Na maždaug taip lietuviškai turėtume versti garsųjį Malagos gastronomijos šedevrą – „El Salchichón de Málaga“. Manote, kad dešros nevertos ypatingo dėmesio, nes yra tik mėsos atliekų prikimšti žarnokai? Gal kažkur taip ir yra, tačiau Malagos dešriokas yra tikrai kitoks - šis mėsos gaminys laikomas viena unikaliausių dešrų visoje Ispanijoje.
Kasdienės mojetės duok mums...
Jau pirmą kartą ragaujant kažkas pasirodė „ne taip“. Nei kepta, nei pusžalė, perpjovus - keistai trupanti, be plutelės. Ir spalva tokia, tarsi būtų ne kepta krosnyje o tik nuplikyta verdančiu vandeniu. Po kiek laiko paslaptis paaiškėjo – šią paplokščią bandelę prieš valgant reikia perpjauti ir pakepti arba skrudintuvėje arba net orkaitėje. Bent jau trumpam. O tada jau galima dėti ant pusryčių stalo. Ji vadinasi mollete de Antequera – Antekeros mojetė.
Mėsa Andalūzijoje. Praktiniai patarimai
Gūžčiojate pečiais skaitydami nesuprantamus patiekalų pavadinimus Andalūzijos restoranų meniu ar suglumstate regėdami prieš jus padėta visai ne tokį, kokio tikėjotės, patiekalą? Užsisakyti maistą savarankiškai svečioje šalyje jums padeda patirtis ir intuicija arba patiekalo nuotrauka šalia pavadinimo? Nenusiminkite, jūs ne vieni. Pabandykite patys paaiškinti andalūzui kas yra cepelinas, šaltiena ar koks paplūdimio čeburėkas! Taigi – nenuleiskite rankų ir nebadykite pirštu tik į pažįstamą paelją ar gazpacho. Pristatome įvadinį straipsnį, skirtą po Andalūziją savarankiškai susiruošusiam keliauti mėsėdžiui.
Ispaniškas užsiėmimas
Ilgalaikis saulėgrąžų gliaudymas sukelia gastritą, skrandžio opaligę, netgi apendicitą, gadina dantis ardo emalį, ant jų susidaro akmenų, dantys net gali imti trupėti. Sveikata lietuviui brangi, todėl saulėgrąžų gliaudymą tautiečiai seniai pakeitė sveikesniais įpročiais. Gliaudyti saulėgrąžas priekiniais dantimis ir spjaudyti lukštus sau po kojomis lietuviai buvo išmokę sovietmečiu, bet praėjus šiam laikotarpiui, užmaršty liko ir ši mada.
Apelsinai. Spaudžiam, kramtom ir uostom
Apelsinai yra ne tik skanūs, kvapnūs, bet ir naudingi. Apelsinų yra pačių įvairiausių – pasirodo, kad šių citrusinių priskaičiuojama net 600 veislių. Kaip pasirinkti tą tikrąjį, labiausiai Jums tinkantį? Girdėjote mitą apie antrosios, gerosios apelsino puselės paieškas?
Nuo galvos iki kojų - „hasta los andares“
Andalūzai artėjant Kalėdoms atleidžia „vadeles“ ir mėgaujasi maistu pilna burna. Taip susiklostė tradiciškai: žiemos pradžioje ant stalo atsirasdavę skerstuvių patiekalai leisdavo gerokai viršyti dienos kalorijų normą, o tuo pačiu padėdavo lengviau adaptuotis atvėsus orams.
Figa ne figa
Figos labai sveikos ir jų nauda žinoma nuo seniausių laikų, o šių vaisių viduje slepiasi siurprizas. Pasirodo figa yra ne vaisius, o „išverstas žiedas", kurio vidaus minkštime subręsta daugybė sėklų. Dar labiau nustebino pats figos žiedo apvaisinimo procesas.
Chumbo chumbo!!
Liepos – rugpjūčio mėnesiais Andalūzijoje galima nusipirkti keistų vaisių, kuriuos pardavėjas iš dėžės ima mūvėdamas pirštines, nulupa jų odelę ir pirkėjui atiduoda tik patį minkštimą. Tokia darbo sauga reikalinga todėl, nes tai kaktuso vaisius, kurio odelė padengta labai smulkiais, kibiais ir nematomais spygliukais, o jie skaudžiai dirgina odą. Todėl nečiupkite jų iš dėžės patys!
Tunas raudonasis. Valgyti žalią.
Tunas tunui nelygus. Ir tikrai, tunų yra įvairių, tačiau „tikrųjų“ yra vos 8 rūšys, priklausančios Thunnus genčiai. Ši žuvis yra plėšrūnas ir mitybos grandinėje dalijasi vietą su rykliais. Tačiau šis plėšrūnas irgi tampa medžiotojų grobiu, o didžiausi jo priešai yra orkos ir žmonės. Skaniausias, rečiausias ir todėl brangiausias yra paprastasis tunas, angliškai vadinamas bluefin tuna, o ispaniškai žinomas atún rojo – raudonojo tuno vardu. 2019 metais Japonijos sušių magnatas Kiyoshi Kimura žuvų aukcione už 278 kg sveriantį paprastąjį tuną sumokėjo 3,1 milijoną JAV dolerių. Tunas buvo suvalgytas žalias – supjaustytas mažais gabalėliais ir sudėtas į suši.
Dėmesio bitės!
Vaikščiodami priekalnėmis ar nacionalinių parkų žygeivių keliukais dažnai galite pamatyti štai tokį užrašą, skelbiantį prisibijoti bičių: ¡Atención Abejas! Andalūziškos bitės daug mažesnės nei lietuviškos, greitos, ir manoma, kad labai piktos. Todėl andalūzai rekomenduoja jų prisibijoti, nesiartinti prie avilių ir jų nepykdyti. Abejoju tokiais perspėjimais, nes mano balkone žydinčias gėles kasdien lanko bitės. Jos sau, aš sau, nesipykstame, bet pagarbaus atstumo prisilaikome.
Kalorijos gavėniai: Relleno De Carnaval
Relleno de Carnaval dešra yra Chaeno virtuvės šedevras. Į ją chaeniečiai deda tokią ingredientų įvairovę, kad ir patys nelabai žino, kas yra tie pagrindiniai ir kokias jų proporcijas reikėtų išsaugoti.