Romėnai pradėjo Andalūzijoje auginti kviečius ir vynmedžius. Arabai išmokė auginti sodus, įdiegė drėkinimą, tobulino alyvmedžių auginimą bei aliejaus gamybą. Pagrindiniai šio regiono patiekalai valgomi šaukštu, todėl mitybos tradicija vadinama „šaukšto“ virtuve. Atlantas ir Viduržemio jūra, kalnai, derlingos lygumos ir drėgni slėniai – visą tai rasite nukėlę garuojančio puodo dangtį.
Nelaikome savęs kulinarijos ekspertais ar maisto kritikais. Bendraujame su tais, kurie išmano vietos virtuvę ir pasakojame ką iš jų sužinojome.
Naujausios istorijos
Apie 1000 metų!
Manoma, kad tiek metų turi šie alyvmedžiai augantys netoli Casabermeja miestelio, Arroyo de Coche apylinkėse. Aplinkui auga ir daugiau, jaunesnių, tačiau šie medžiai labiausiai išsiskiria savo trijų kamienų stotais, kurių bendras perimetras daugiau nei 7 metrai.
Einam valgyti tapų
Las Tapas Ispanijoje vadinamos mažos maisto porcijos, kurios užsakomos kaip aperityvas prie gėrimo taurės. Anksčiau (o kai kur net iki šiol) barmenai, norėdami sužadinti apetitą, klientus vaišindavo nemokamomis tapomis – mažyčiame indelyje patiektomis alyvuogėmis arba bulvėmis. Šiais laikais pati tapa yra centrinė žvaigždė, prie kurios derinamas gėrimas. Buvusi tiesiog mažu sumuštiniu su chorizo ar kraujine dešra, grybu, pipiru, ančiuviu, dabar tapa tapo neįtikėtinai rafinuota, o jų pasirinkimas šalyje labai įvairus. Tad nors jau esate valgę tapų Barselonoje, vargu ar tokias pat rasite Sevilijoje. ¿Nos vamos de tapas?
Kas yra “garum”?
Andalūzijoje atversti istorijos klodus galima tiesiog netyčia paspyrus akmenį koja - istorinio palikimo yra tiek daug ir įvairaus, kad ir vietos valdžia ir archeologų bendruomenė kartais susiima už galvų netikėtai atradę dar vieną romėnišką vilą, finikiečių uostą ar graikų šventyklą. Taip atsitiko su Baelo Claudia - šimtmečius paslėpta po Bolonijos smėliu, ji atrasta 1917 metais. Nuo tada čia pradėti kasinėjimai ir atkūrimo darbai. Kodėl Baelo Claudia susilaukė tokio dėmesio? Todėl, kad tyrinėtojams šis, prieš aštuoniolika amžių klestėjęs romėnų pakrantės miestas pasirodė įdomus, nes garsėjo ne tik turtais... bet ir iš jo sklidusia smarve.
Nebijok dėl figūros - valgyk friturą
Beveik pačioje Sevilijos Santa Cruz pašonėje yra miesto dalis, vadinama Puerta de la Carne – Mėsos vartai. Ir iš tiesų – šioje vietoje XIX amžiaus viduryje dar stovėjo vieni seniausių Sevilijos vartų, už kurių buvo iškeltos miesto skerdyklos. Bet tiek to su ta mėsa – geriau pakalbėkime apie žuvį.
Visa tiesa apie kaštanius
„Ant keturiasdešimt kaštonų žalių peiliai priraižė širdžių ir strėlių, galvoja kaštonai: ir kam ta kančia, sako: pabėkim iš čia! “ Taip taip - tai Antanas Saulynas, šiai dainai parašęs žodžius, leido po kaštonais bedūsaujančioms porelėms mylėtis, bučiuotis ir aštriais peiliais fiksuoti jausmus ant medžių kamienų. Tokio barbariškumo neapsikentę kaštonai (visi 40!) iš parko pasišalino nežinoma kryptimi, todėl porelės liko...ant ledo. Andalūzijoje auga ne mums žinomi kaštonai, bet kaštainiai – ar su jais elgiamasi gražiau, požiūrio reikalas.
100% IBÉRICO kumpis
“Jamón ibérico” Andalūzijos ir pasaulio gastronomijai yra toks svarbus, jog ateityje tikrai apie jį parašysime kelių dalių straipsnį, na o šiandien apie jį pasakojame glaustai. Taigi – yra toks “Jamón ibérico”, su niekuo nesulyginamo skonio, burnoje tirpstančios struktūros ir kainuoja tikrai nemažus pinigus. Svarbu žinoti, kad ne visi „ibérico” yra tikri. Ispanijoje yra tik 4 vietovės, kurių ibérico yra “tikrasis ibérico”, o dvi iš šių vietovių randasi Andalūzijoje – D.O.P. Jabugo ir D.O.P. Los Pedroches.
Mojama viliotinis
Ispanai turi posakį: „sausesnis už mochamą“ – taip vadinama būsena, kai aptinki ištuštintą kreditinės kortelės sąskaitą, o štai „sudžiūvusia mochama“ vadinamas per daug liesas žmogelis, visiška džiūvena. Tačiau iš tikrųjų mochama (isp. mojama) yra pakankamai sultinga ir prabangiai skani, todėl tokių folklorinių palyginimų kilmė nėra labai aiški.
Gardus sluoksnis kiaulės taukų
Yra keli tradiciniai andalūziški patiekalai, nelabai derantys prie Viduržemio jūros dietos. Jie bemat traukia keliautojo akį turguose ar prekybos centrų lentynose. Bet gastronominės tradicijos yra tradicijos ir iš dainos žodžių neišimsi. Pasakojame plačiau apie tuos rožinius kalnus taukų.
Picos, piquitos, colines, regañas
Skamba kaip burtažodis – taip įvairiai vadinami kepti, sausi ir traškantys duonos tešlos gabaliukai. Konkretus pavadinimas priklauso nuo formos, tačiau juos visus apibendrintai andalūzai vadina piquitos – kąsneliai, snapeliai arba spygliukai. Šiuos kąsnelius beveik kiekviename andalūziškame restorane Jums padės kartu su duona arba su marinuotų alyvuogių indeliu aperityvui. Pirmą kartą atrodo keistai ir net juokingai, kol nepraplėši pakelio ir neįsimeti į burną pirmojo pikito paragavimui…
Malagos sardinės “el espeto”
Kad ir kokį turistinį maršrutą pasirinksite Malagoje, kelionę privalu baigti paplūdimio bare - chiringinto, mėgaujantis ant iešmo keptomis sardinėmis “el espeto”. Profesionalus sardinių kepėjas (isp. espetero) vos per kelias minutes jums suvers, padruskins ir ant laužo iškeps 6 sardines, kurias net pats karalius Alfonso XII, dar 1885 metais valgė ne kaip pridera karaliui - peiliu ar šakute, o apsičiulpdamas pirštus!
Sūrio marinavimas Virgen Extra aliejuje
Norėdami išlaikyti sūrį kuo ilgiau šviežią, ispanai nuo seniausių laikų jį marinuodavo alyvuogių aliejuje. Iki šiol žolelėmis, česnakais, pipirais marinuotų sūrių Ispanijoje galima įsigyti beveik visuose prekybos centruose ir gourmet parduotuvėlėse. Šis tradicinis sūrio ruošimo būdas ne tik išlaiko produktą šviežią, bet ir sustiprina bei išryškina jo skonį.
Naudingas riebalas. Ar taip būna?
Paradoksas, kad alyvuogių aliejaus Virgen Extra nauda sveikatai grindžiama tuo, kad šis aliejus yra...“naudingas“ riebalas.
Sūrio ir Virgen Extra alyvuogių aliejaus draugystė
Sūrio ir aliejaus draugystė nėra naujiena Viduržemio jūros pakrantės šalyse. Čia nuo seno buvo žinoma, kad alyvuogių aliejus padeda geriau išsaugoti sūrį ir pratęsti jo galiojimo laiką. Kai kurie sūriai iki šiol yra marinuojami alyvuogių aliejuje, norint išgauti iš abiejų šių produktų ypatingą skonių derinį.
Kaip pasigaminti alyvuoges namuose?
Internete lietuvių kalba randu receptų, rekomenduojančių paimti vieną indelį žalių, kitą - juodų alyvuogių, marinuoti jas porą parų su česnakais, medumi, apelsinų sultimis, aliejumi su žolelėmis... ir gardumėlis! Bet jei tas alyvuoges nusiskynei nuo medžio? Kaip tuomet?