Garum padažas iš Baelo Claudia
Viena įdomiausių archeologinių Andalūzijos archeologinių radimviečių (isp. yacimiento) yra Baelo Claudia - pasakiškai turtinga Romos laikų pakrantės gyvenvietė, Bolonijos paplūdimio smėlyne atrasta 1917 m. Šis, prieš aštuonioliką amžių klestėjęs romėnų pakrantės uostamiestis garsėjo ne tik savo turtais, bet ir neišpasakyta smarve, kuri buvo ypatingojo padažo Garum iš Baelo Claudia kokybės ženklas.
Baelo Claudia XII rekonstrukcija | Kadiso universitetas, autorius A. Álvarez Marsal
Romėnų griuvėsiai Baelo Claudia
Nedidelis miestelis turėjo viską, kuo didžiavosi ir pati Roma - teatras, forumas, šventyklos, akvedukai, pirtys, grįstos gatvės ir nuotekų kloakos. O miesto pakraštyje rasite iš pirmo žvilgsnio neaiškios paskirties betonines ir akmenines talpas. Būtent pastarosios ir buvo visų miesto turtų šaltinis: vienose iš jų buvo sūdoma žuvis, o kitose gaminamas nepakeičiamas garum - ko gero pats brangiausias tų laikų padažas.
„Garo“ graikiškai reiškia skumbrę, iš čia ir kilo padažo pavadinimas. Klaidingai manoma, kad garum buvo tiesiog druskoje supūdyti žuvies likučiai – kiekvienas gamintojas ieškodavo savo formulės. O Baelo Claudia Garum buvo toks geras, kad beveik visa produkcija keliavo tiesiai į Romą.
Garum smarvė
Gaminant garum smarvė buvo tokia nepakeliama, kad padažo fermentavimo vonias miestelėnai iškėlė už gyvenvietės sienų. Atlanto pakrantės tam puikiai tiko, nes per vasaros karščius vyraujančios krypties vėjas smarvę nupūsdavo į Atlantą.
Garum gamybos procesas
Garum gamindavo iš taip vadinamų mėlynųjų žuvų - sardinių, tuno, ančiuvių, silkių. Į indus keliaudavo smulkios žuvys ir didesnių žuvų likučiai: kraujas, galvos, vidaus organai su visu jų turiniu. Masė būdavo klojama sluoksniais ir gausiai perpilama druska, įmaišant aromatinių žolių: pankolio, mėtos, kalendros, krapų, salierų ir kitų žalumynų, kurie padažui suteikdavo papildomų poskonių. Visą šį turinį į indus sukraudavo artėjant karščiams vasaros pradžioje, o vergai medinėmis mentėmis maišydavo masę kelis kartus per dieną.
Mozaika vaizduojanti garum gamybą | @Dario Bernal-Casasola
Vasaros pabaigoje pasirodydavo juodas skystis, - pati brangiausia garum dalis. Pasibaigus fermentacijai masė būdavo išspaudžiama, iškošiama, filtruojama, supilsčius į amforas laukdavo išsiuntimo į Romos miestą. Po teisybei, pilnai susifermentavęs mišinys smirdėdavo kiek mažiau, bet neturėkim iliuzijų – šiuolaikiniam žmoguui net ir toks kvapas „išverstų skrandį“.⠀
Garum buvo svarbiausias to laikmečio padažas. Jis kainavo labai brangiai – gramo kaina prilygo aukščiausios kokybės parfumams. Didžiausius garum kiekius suvartodavo tuometiniai imperijos megapoliai, į kuriuos būdavo tiekiamas tik aukščiausios kokybės padažas. Garum gamybos centrai galėjo klestėti vien tik šio padažo gamybos dėka, o Baelo Claudia papildomų pajamų gaudavo iš prekybos sūdyta žuvimi ir ypatingai rupia Atlanto druska.
Po Baelo Claudia miesto griuvėsius rekomenduojame pasivaikščioti su gidu – tikrai sužinosite daug įdomių dalykų.
Gastronominiai turai Andalūzijoje
Kreipkitės į mus - sudarysime kelionės programą, lydėsime kelionės metu. Padėsime susigaudyti gamybos procesuose, terminuose bei pamilti Andalūziją per jos turtingą maisto kultūrą: andaluzija@virgenextra.lt.
Už mūsų kuriamas originalias istorijas ir už naudingą informaciją planuojant kelionę atsidėkoti galite pirkdami andalūzišką Virgen Extra aliejų mūsų el. parduotuvėje Lietuvoje.
