Andalūzijos
gastronomija ir vynas
Gal aperatyvui ožkos ar avies sūrio? Konilio pomidorų pagardintų alyvuogių aliejumi? O kaip žiūrite į tuną, eršketus ar Atlanto dugno gėrybes? Gal sugundysime retinto karvės arba iberijos kiaulės kepsniu? Šalta sriuba, daržovių troškiniu, o gal žuvies fridūra? Ir tai tik įžanga. Mūsų pasakojimai padės Jūsų receptoriams nepaklysti Andalūzijos skonių ir kvapų gausybėje.
Andalūzijos gėrimus ir vynus tenka išskirti į atskirą temą, nes šiame regione gaminamas ne tik saldūs likeriniai, stiprinti, brandinti, maišyti ir natūralios fermentacijos vynai, kraftinis alus, bet ir stipresnieji gėrimai - romas, džinas, brendis ir amžių patikrinta anyžinukė.
Naujausios istorijos
Einame valgyti tapų
Ispanijoje yra žodžių, kurių tikrąją prasmę gali suprasti tik paragavus. Tapas – vienas jų. Tai nėra tiesiog užkandis. Tai – nuotykis, socialinis ritualas ir džiaugsmas, patiektas mažose lėkštutėse, kviečiantis mėgautis gyvenimu. Jei vietiniai pasiūlys: „¿Nos vamos de tapas?“, žinokite, kad prasideda maisto ir bendravimo šventė.
Garum padažas iš Baelo Claudia
Viena įdomiausių archeologinių Andalūzijos archeologinių radaviečių (isp. yacimiento) yra Baelo Claudia - pasakiškai turtinga Romos laikų pakrantės gyvenvietė, Bolonijos paplūdimio smėlyne atrasta 1917 m. Šis, prieš aštuoniolika amžių klestėjęs romėnų pakrantės uostamiestis garsėjo ne tik savo turtais, bet ir neišpasakyta smarve, kuri buvo ypatingojo padažo Garum iš Baelo Claudia kokybės ženklas.
Sraigės skonis
Andalūzai juokauja, kad sraiges valgo, nes jas lengva pagauti. Iš tiesų, sugauti nesunku, ypač kai jos auginamos sraigių fermose. Balandžio pradžioje, ypač po lietaus, sraigės pasirodo Kordobos provincijos baruose, o štai gegužę jos paršliaužia į Kadizo provinciją. Tuomet gatvės prisipildo labai specifinio sraigių nuoviro bei padažo aromato, sklindančio iš kavinių, restoranų ir net namų virtuvių.
Artišokas iš dievų olimpo
Dzeusas lankėsi Kynaros saloje, kai paplūdimyje sutiko gražuolę Cynarą. Ją beprotiškai įsimylėjo, pasiėmė su savimi į Olimpą, kur padarė ją deive. Tačiau Cynara greitai pavargo nuo dieviškojo rojaus ir panoro grįžti namo. Dzeusas įniršo ir pavertė jos visą kūną kietais žaliais lapais, paslėpusiais jos švelnią jautrią širdį. Dzeusas Cynara pavertė artišoku.
Dėmesio - baklažanai!
„Meterse en un berenjenal“ - patekti į „baklažanyną“, taip ispaniškai vadinama situacija, kai patenkama į tikrą balaganą, netvarką arba į situaciją iš kurios sunku ištrūkti. Už šį posakį turėtume būti neakivaizdžiai dėkingi arabams, kurie šią bulvinių šeimos daržovę į Andalūziją atgabeno iš Indijos.
Ruta de las tapas. Vaikštome užkandžiaudami
Lapkritis galutinai sugrąžina vasaros išbalansuotus Andalūzijos miestus į įprastas vėžes – turistai išsivažinėjo, restoranus ir barus atsikovojo vietiniai, todėl galima grįžti į įprastinį gyvenimo ritmą. Su rudeniu trumpam atkeliauja ir sezoninė melancholija - greičiau temsta, norisi likti namuose, o ne vaikštinėti po apylinkes ar miesto gatvėmis.
Istorija apie Džono meilę apelsinams
Ne - ši istorija atsitiko ne mums - tokią ją papasakojo Juan Luis Vega. Istorija nutiko škotui Džonui McKenzie, kuris XIX amžiaus viduryje dirbo Chereso vynų pardavėju Bristolyje. Džonas turėjo labai jautrią uoslę, todėl dažnai eidavo į uostą pasitikti iš Chereso atplaukusių laivų, kad galėtų pasimėgauti... iš Andalūzijos kartu su jais atplaukusio užjūrio šalies aromato. Nuo kvapų mišinio jam tiesiog pakirsdavo kojas ir viskas baigėsi tuo, kad Džonas metė prekybą, sėdo į laivą ir išplaukė į Cheresą pasiaiškinti kas gi ten vyksta.
Naminis maistas. Sultinys (caldo)
Andalūzijos naminė virtuvė dar kitaip vadinama “šaukšto virtuve”. Joje vyrauja troškiniai, tirštos sriubos, ryžainiai. Beveik kiekvienam šiam patiekalui pagaminti reikia nepriekaištingo sultinio, o tokį galima paruošti tik namuose.
Nendrių medus - melasa
Nors pažodžiui į lietuvių kalbą „miel de caña“ reikėtų versti „nendrių medus“ – tai nėra tas medus, kurį bitės neša iš nendrių žiedų. Iš nendrių medaus neišgautų net ir labiausiai užsispyrusi bitė, nes nendrės žydi panašiai kaip smilgos – smulkiais sausais žiedynais ant ilgų kotelių. Kažką panašaus į medų galima išgauti iš cukranendrių sulčių,- rudą ir saldžią, į medų panašią masę, dar kitaip vadinamą melasa, arba juoduoju medumi. Cukranendrė yra kilusi iš Pietryčių Azijos, o Andalūzijoje auginama nuo VIII amžiaus.
Balta mišrainė (ensaladilla rusa) andalūziškai
Ispanijoje populiariausių patiekalų gretose šalia omleto, paelijos bei gazpacho rikiuojasi ir balta mišrainė. Šioje šalyje ji vadinama rusiškomis salotomis. Kaip atsitiko, kad balta mišrainė iš Lietuvos, Olivye mišrainė iš Rusijos, vokiška mišrainė iš Vokietijos ir švediška iš Švedijos, Ispanijoje vadinama rusiška?
Jūros skoniai: lydeka “a la marinera” padaže
Merluza a la marinera yra Ispanijos Kūčių ir Naujųjų metų šventinio stalo patiekalas, nors valgoma ir kitomis progomis. Jei aptiksite šį pavadinimą restorano meniu – būtinai išbandykite. Balta žuvis baltame kreminiame geldelių ir krevečių padaže – iš ties puiki sąjunga lėkštėje.
VIRGEN EXTRA
alyvuogių aliejus
Aukščiausios kokybės, ypatingai tyras alyvuogių aliejus yra neatsiejama Andalūzijos dietos ir kultūros dalis. Atrinkome geriausius jo pavyzdžius ir atvežėme į Lietuvą.
