Balta mišrainė (ensaladilla rusa) ir jos migracijos istorija + receptas

ReceptaiSalotos

Apr 24

Ispanijoje populiariausių patiekalų gretose šalia omleto, paelijos bei gazpacho rikiuojasi ir balta mišrainė. Šioje šalyje ji vadinama rusiškomis salotomis. Kaip atsitiko, kad balta mišrainė iš Lietuvos, Olivye mišrainė iš Rusijos, vokiška mišrainė iš Vokietijos ir švediška iš Švedijos, Ispanijoje vadinama rusiška?

Rusiškos salotos, arba balta mišrainė | ©laimafoto

Baltos mišrainės migracijos istorija

Viena legenda byloja, kad šią mišrainę išrado Napoleono virėjas Rusijoje. Kai pritrūko maisto kariuomenei, jis išvirė visas daržoves, kurias turėjo po ranka, ir sumaišė jas su majonezu.

Pirmasis šios mišrainės rašytinis receptas pavadinimu rusiškos salotos (pranc. „salade russe“) pasirodė 1856 metais, prancūziškoje kulinarinėje knygoje La cuisine classique.

Vėliau receptas pateko į aplinkinių šalių virtuves ir išpopuliarėjo dėl paprastų ingredientų: virtos daržovės sumaišytos su mėsa ar žuvimi ir apipiltos naminiu majonezu.

Kitas mišrainės pavadinimas Olivye salotos (rus. салат Оливье) nurodo jų populiarintoją, prancūzų kilmės belgų virėją Lucieną Olivier. Emigravęs į Rusiją ir 1860 m. Maskvoje atidaręs aukštosios virtuvės restoraną Ermitažas, L. Olivier į restorano meniu įtraukė medžioklinį majonezą. Jis buvo ruošiamas iš kurapkų mėsos, jautienos liežuvio, krabų mėsos, ikrų, triufelių, salotų, marinuotų agurkų, virtų bulvių ir alyvuogių, viską apipilant į majonezą panašiu padažu. Šis patiekalas iki Pirmojo Pasaulinio karo išpopuliarėjo Rusijos aukštuomenėje, o jo kūrėjas patiekalą vėliau pervadino savo paties vardu – Olivye salotomis.

Vėliau Sovietų Sąjungoje prabangius Olivye salotų ingredientus imta keisti tais, kuriuos valgė liaudis. Mišrainė gaminta iš vištienos, daktariškos dešros, bulvių, morkų, žirnių ir virtų kiaušinių, o naminį majonezą kartais išstumdavo grietinė, nes tik jos buvo galima gauti sovietinėse parduotuvėse. Panaši šių salotų versija prigijo ir egzistuoja iki šiol ir Lietuvoje, pakeitusi savo pavadinimą iš Olivye salotų į baltą mišrainę arba lietuviškas salotas.

Olivye salotos tapo tokios žinomos, kad daugelis Europos šalių sukūrė savą jų versiją, atsižvelgiant į turimus šalyje ingredientus. Viduržemio jūros regiono šalių mišrainėse be virtų daržovių galima rasti aliejuje konservuoto tuno, šparagų, pipirų, krevečių, alyvuogių, marinuotų agurkų. Švediškose ir vokiškose mišrainėse - silkės.

Ispanijoje, Franko valdymo metu rusiškos salotos pervadintos į „nacionalines“ arba „imperijos salotas“.

O neoficialiai jos dar vadintos „komunistinėmis“ arba „raudonosiomis salotomis“. Kad ir kiek naujų mišrainių pavadinimų buvo sugalvota Franko metu, po jo mirties grįžta atgal prie „rusiškų salotų“ pavadinimo, o mišrainės populiarumas dėl to nenukentėjo.

Ispaniškos rusiškos salotos

Silpnumo akimirkos pagauta lietuviškame prekybos centre, mišrainių skyriuje, pardavėjos prašydavau įdėti kelis šaukštus „baltos mišrainės“. O ji manęs mandagiai klausdavo – „su dešryte“ ar be?

Tuo tarpu Ispanijoje gaminamų „rusiškų salotų“ ingredientų įvairovė tokia didelė, kad kartais net tenka spėlioti, iš ko ji pagaminta.

Mišrainės pagrindas visuomet išlieka tas pats – virtos bulvės ir kiaušinis.

Tačiau jos čia maišomos su ančiuviais, krevetėmis, langustinais, lašiša, ikrais marinuotu tunu, morkomis, alyvuogėmis, paprikomis ir apipilamos naminiu majonezu. Dar įdomu tai, jog bulvės (ir morkos, jei jos dedamos) dažnai grūdamos iki kreminės tekstūros. Tad geros žinios visoms moterims ir merginoms, kurios lieja prakaitą ties pjaustymo lentele, bandydamos idealiais kubeliais supjaustyti lietuvišką mišrainę! Tos dienos baigtos! Grūstuvą į rankas ir pirmyn. Lekiam į virtuvę kartu su Ana gaminti ispaniškas rusiškas salotas arba lietuvišką baltą mišrainę – vadinkite kaip jums patinka, garantuoju, bus skanu.