Andalūzijos
gastronomija ir vynas
Gal aperatyvui ožkos ar avies sūrio? Konilio pomidorų pagardintų alyvuogių aliejumi? O kaip žiūrite į tuną, eršketus ar Atlanto dugno gėrybes? Gal sugundysime retinto karvės arba iberijos kiaulės kepsniu? Šalta sriuba, daržovių troškiniu, o gal žuvies fridūra? Ir tai tik įžanga. Mūsų pasakojimai padės Jūsų receptoriams nepaklysti Andalūzijos skonių ir kvapų gausybėje.
Andalūzijos gėrimus ir vynus tenka išskirti į atskirą temą, nes šiame regione gaminamas ne tik saldūs likeriniai, stiprinti, brandinti, maišyti ir natūralios fermentacijos vynai, kraftinis alus, bet ir stipresnieji gėrimai - romas, džinas, brendis ir amžių patikrinta anyžinukė.
Naujausios istorijos
Einame valgyti tapų
Ispanijoje yra žodžių, kurių tikrąją prasmę gali suprasti tik paragavus. Tapas – vienas jų. Tai nėra tiesiog užkandis. Tai – nuotykis, socialinis ritualas ir džiaugsmas, patiektas mažose lėkštutėse, kviečiantis mėgautis gyvenimu. Jei vietiniai pasiūlys: „¿Nos vamos de tapas?“, žinokite, kad prasideda maisto ir bendravimo šventė.
Malaga. El Pimpi gravitacija
El Pimpi yra kultinė Malagos vieta, kurioje po vienu stogu telpa vyninė, tapų baras, erdvės privatiems pobūviams ir keli restoranai. Daugiau nei keturiasdešimt metų ši vyninė buvo įprasta susitikimų vieta malagiečiams, o jos šlovei pasklidus po visą pasaulį, dabar didesnę lankytojų dalį sudaro miesto svečiai.
Garum padažas iš Baelo Claudia
Viena įdomiausių archeologinių Andalūzijos archeologinių radaviečių (isp. yacimiento) yra Baelo Claudia - pasakiškai turtinga Romos laikų pakrantės gyvenvietė, Bolonijos paplūdimio smėlyne atrasta 1917 m. Šis, prieš aštuoniolika amžių klestėjęs romėnų pakrantės uostamiestis garsėjo ne tik savo turtais, bet ir neišpasakyta smarve, kuri buvo ypatingojo padažo Garum iš Baelo Claudia kokybės ženklas.
Turgaus diena
Gyvas ir triukšmingas, kupinas kvapų, spalvų ir garsų andalūziškas turgus privers jūsų skrandį džiūgauti. Tai vieta, kur kunkuliuoja gyvenimas. O produktų šviežumas ir kokybė kalba patys už save.
Ispaniškos šaltsriubės. Apelsinsriubė
Šalta sriuba, pagaminta iš apelsinų? Kai pirmą kartą girdite apie Porra de Naranja, visai gali būti, kad suraukiate lūpas. Bet vos ją lyžtelėję nuo šaukšto... pasakotumėte kitą istoriją. Porra de Naranja nėra tiesiog sriuba – tai dialogas su istorija, prasidėjęs dar tada, kai Kolumbas nebuvo atradęs Amerikos. Šią sriubą gaminame kartu su virtuvės šefe Charo Charmona.
Egzotiniai vaisiai: kai subtropikai arčiau, nei manote
Jei Lietuvos prekybos centruose perkate egzotinius vaisius, ar domitės iš kur jie atkeliavo? Egzotinis turi būti egzotiškas ir keliauti iš kur nors toli – kokios Afrikos ar Indonezijos. Tačiau egzotiškai atrodantis avokadas, mangas ar papaya gali būti parskridęs tiesioginiu reisu net ir iš Malagos. Nuo to egzotikos nemažėja, o skoniui tikrai padeda – visi šie vaisiai nelabai mėgsta ilgas savaites kratytis laivo triumuose ar sunkvežimių priekabose.
Tunas raudonasis. Valgyti žalią.
Tunas tunui nelygus. Ir tikrai, tunų yra įvairių, tačiau „tikrųjų“ yra vos 8 rūšys, priklausančios Thunnus genčiai. Ši žuvis yra plėšrūnas ir mitybos grandinėje dalijasi vietą su rykliais. Tačiau šis plėšrūnas irgi tampa medžiotojų grobiu, o didžiausi jo priešai yra orkos ir žmonės. Skaniausias, rečiausias ir todėl brangiausias yra paprastasis tunas, angliškai vadinamas bluefin tuna, o ispaniškai žinomas atún rojo – raudonojo tuno vardu.
Ispaniškos šaltsriubės. Salmorejo
Į Kordobos senąjį žydų kvartalą veda viena ypatinga gatvelė, turinti ne tik pavadinimą - Salmorejo skersgatvis, bet ir visą receptą ant sienos. Šis skersgatvis – tai tikrų tikriausias kordobiečių pareiškimas: “Salmorejo gimė šiame mieste. Ši sriuba yra mūsų, ir tik mūsų, pasididžiavimas!”
Churros - ispaniškos konditerijos klasika
Churros (lt. čūros) - Tai iš miltų ir vandens suformuotos pailgos spurgelės, iškeptos alyvuogių aliejuje. Valgomos dar šiltos, mirkant jas karštame šokolade.
Skaičiuojame Michelin žvaigždes
Norime pasveikinti visus 4 Lietuvos „mišelinus“, kurie tikrai pelnytai gavo savo žvaigždes 2024 m. birželio 13 d. ir ta pačia proga suskaičiuoti „mišelinus“, į kuriuos galite užsukti viešėdami Malagos mieste ir provincijoje.
Malagos sardinės “el espeto”
Kad ir kokį turistinį maršrutą pasirinksite Malagoje, kelionę privalu baigti paplūdimio bare - chiringinto, mėgaujantis ant iešmo keptomis sardinėmis “el espeto”. Profesionalus sardinių kepėjas (isp. espetero) vos per kelias minutes jums suvers, padruskins ir ant laužo iškeps 6 sardines, kurias net pats karalius Alfonso XII, dar 1885 metais valgė ne kaip pridera karaliui - peiliu ar šakute, o apsičiulpdamas pirštus!
Valgome alyvuoges
Užsukus į restoraną ar barą Andalūzijoje dažnai kartu su gėrimu gausite ir dubenėlį žalių alyvuogių. Paragavę jų lietuviai pastebi, kad vietos alyvuogės yra „kitokios“ nei ragautos kitose Viduržemio jūros šalyse. „Kitokios“ – reiškia, kad nėra kažkuo įmantriai pagardintos, kimštos ar pamaišytos.
Viskas apie česnaką. Och tas ajo!
Victoria Beckham (ex. Posh Spice) kadaise skundėsi, kad visa Ispanija jai kvepia (o gal smirdi?) česnaku, į ką ispanai atsakė smagiu kikenimu ir nė kiek neįsižeidė. Ne tik Ispanijos, bet ir Andalūzijos virtuvė neįsivaizduojama be česnako. Jis yra visur. Nesiraukykite – jeigu iki šiol galvojote, kad česnakas (isp. ajo) yra tik šlykštus smirdukas – perskaitykite šį dosje iki pabaigos ir garantuoju, kad česnako kvapui duosite antrą šansą sužinoję apie jo fantastiškas savybes ir naudą sveikatai.
Ar tikrai paskutinė vakarienė?
Norite sužinoti pagrindinę andalūziško užstalės elgesio tradiciją? – pasižiūrėkite bet kurį paveikslą, kuriame vaizduojama Paskutinė vakarienė. Geriau įsižiūrėję, ką jos metu valgo Leonardo, Veronese, Bouts, Crespi ar kitų meistrų tapyti personažai, nesunkiai sudarysite populiariausią vakarienės meniu. Daugumoje darbų stalo viduryje pamatysite didelį indą, kuriame patiekiama žuvis, paukštiena, triušis, ožiukas arba tiesiog įpilta alyvuogių aliejaus duonos pamirkymui.
Ožkos sūris kvepiantis kalnais
Andalūzijoje yra dvi ne tik fainų, bet ir ypatingų ožkų veislės. Viena jų - Malagos ožka, cabra malageña,- stambaus sudėjimo, ryškiai ryžos spalvos ir didelėmis ausimis. Paskutinio surašymo metu suskaičiuota beveik 200 tūkst. šios veislės atstovių, tačiau spėjama, kad yra užsiožiavusių ir atsisakiusių registruotis.
Ruta de las tapas. Vaikštome užkandžiaudami
Lapkritis galutinai sugrąžina vasaros išbalansuotus Andalūzijos miestus į įprastas vėžes – turistai išsivažinėjo, restoranus ir barus atsikovojo vietiniai, todėl galima grįžti į įprastinį gyvenimo ritmą. Su rudeniu trumpam atkeliauja ir sezoninė melancholija - greičiau temsta, norisi likti namuose, o ne vaikštinėti po apylinkes ar miesto gatvėmis.
Nendrių medus - melasa
Nors pažodžiui į lietuvių kalbą „miel de caña“ reikėtų versti „nendrių medus“ – tai nėra tas medus, kurį bitės neša iš nendrių žiedų. Iš nendrių medaus neišgautų net ir labiausiai užsispyrusi bitė, nes nendrės žydi panašiai kaip smilgos – smulkiais sausais žiedynais ant ilgų kotelių. Kažką panašaus į medų galima išgauti iš cukranendrių sulčių,- rudą ir saldžią, į medų panašią masę, dar kitaip vadinamą melasa, arba juoduoju medumi. Cukranendrė yra kilusi iš Pietryčių Azijos, o Andalūzijoje auginama nuo VIII amžiaus.
Balta mišrainė (ensaladilla rusa) andalūziškai
Ispanijoje populiariausių patiekalų gretose šalia omleto, paelijos bei gazpacho rikiuojasi ir balta mišrainė. Šioje šalyje ji vadinama rusiškomis salotomis. Kaip atsitiko, kad balta mišrainė iš Lietuvos, Olivye mišrainė iš Rusijos, vokiška mišrainė iš Vokietijos ir švediška iš Švedijos, Ispanijoje vadinama rusiška?
VIRGEN EXTRA
alyvuogių aliejus
Aukščiausios kokybės, ypatingai tyras alyvuogių aliejus yra neatsiejama Andalūzijos dietos ir kultūros dalis. Atrinkome geriausius jo pavyzdžius ir atvežėme į Lietuvą.
