Romėnai pradėjo Andalūzijoje auginti kviečius ir vynmedžius. Arabai išmokė auginti sodus, įdiegė drėkinimą, tobulino alyvmedžių auginimą bei aliejaus gamybą. Pagrindiniai šio regiono patiekalai valgomi šaukštu, todėl mitybos tradicija vadinama „šaukšto“ virtuve. Atlantas ir Viduržemio jūra, kalnai, derlingos lygumos ir drėgni slėniai – visą tai rasite nukėlę garuojančio puodo dangtį.
Nelaikome savęs kulinarijos ekspertais ar maisto kritikais. Bendraujame su tais, kurie išmano vietos virtuvę ir pasakojame ką iš jų sužinojome.
Naujausios istorijos
Apie 1000 metų!
Manoma, kad tiek metų turi šie alyvmedžiai augantys netoli Casabermeja miestelio, Arroyo de Coche apylinkėse. Aplinkui auga ir daugiau, jaunesnių, tačiau šie medžiai labiausiai išsiskiria savo trijų kamienų stotais, kurių bendras perimetras daugiau nei 7 metrai.
Užstalės mados. La sobremesa
La sobremesa (lt. užstalė) yra dar viena, tačiau gal kiek mažiau už siestą žinoma ispaniška tradicija. Šį įprotį nagrinėjantys ekspertai kiek painioja savo teorijas ir jas pagrindžiančiuose teiginiuose, tačiau vienu sutaria beveik visi: jei skaniai pavalgei – pailsėk, tegul skrandis imasi darbo ramybėje.
Pirkinių karutis
Ispanijoje „carrito de las compras“ išpopuliarėjo šeštajame dešimtmetyje, kai parduotuvėse dingo pardavėjos už prekystalio ir atsirado savitarna. Pradžioje atrodęs kaip lopšys, vėliau jis apsirengė vandeniui atspariu audiniu, jo rankena tapo reguliuojama, ratai nuimami, atsirado izoterminė talpa šaldytiems produktams. Dabar jis taip kompaktišikai sulankstomas, nors laikyk po lova. O jo stabdžiai skirti tam, kai gatvėje besišnekučiuojant su kaimyne jis nenuvažiuotų ar nenuvirstų.
Salmorejo skersgatvis
Visiems, kurie pamiršo garsiosios andalūziškos salmorejo šaltsriubės receptą siūlome užsukti į Kordobos miesto Salmorejo skersgatvį, esantį žydų kvartale. Pakėlę galvą perskaitysite ne tik gatvės pavadinimą, bet ir Salmorejo sriubos ingredientus ir paruošimo būdą.
Kas nedirba – tas...
Valgo, ilsisi, o gal net ir miega. Popietė, kuri prasideda nuo 14 val. ir tęsiasi iki 16 val. Ispanijoje vadinama siesta ir jos būtinumas pateisinamas solidžiais argumentais. Daugelis atvykusių piktai burba, kad siesta sugalvota tam, kad paerzinti ir suklaidinti į jų šalį atvykusius turistus, bet iš tikro yra net kelios rimtos priežastys kodėl siesta tapo tradicija.
Einam valgyti tapų
Las Tapas Ispanijoje vadinamos mažos maisto porcijos, kurios užsakomos kaip aperityvas prie gėrimo taurės. Anksčiau (o kai kur net iki šiol) barmenai, norėdami sužadinti apetitą, klientus vaišindavo nemokamomis tapomis – mažyčiame indelyje patiektomis alyvuogėmis arba bulvėmis. Šiais laikais pati tapa yra centrinė žvaigždė, prie kurios derinamas gėrimas. Buvusi tiesiog mažu sumuštiniu su chorizo ar kraujine dešra, grybu, pipiru, ančiuviu, dabar tapa tapo neįtikėtinai rafinuota, o jų pasirinkimas šalyje labai įvairus. Tad nors jau esate valgę tapų Barselonoje, vargu ar tokias pat rasite Sevilijoje. ¿Nos vamos de tapas?
Keturkojis paveldas
Tik nesijuokite – šios šunų veislės pavadinimas, išvertus į lietuvių kalba reiškia “ Andalūziškas vyno rūsio pelių gaudytojas” – isp. Perro Ratonero Bodeguero Andaluz. Simpatiškas andalūziškas ciuckis yra vietinė garsenybė ir publikos numylėtinis. O veislės aprašyme naudojami būdvardžiai rašomi tik su šauktukais: ¡linksmas!, ¡nenustygstantis!, ¡meilus!, ¡draugiškas!, ¡drąsus!, ¡ištikimas!, ¡inteligentiškas!. Specialistai atranda šios veislės giminystės ryšių su Raselo terjeru, tačiau be jokių abejonių – Ratonero Bodeguero yra medžiotojas virtuozas, puikiai gaudantis ne tik peles, bet ir žiurkes ar triušius.
Kas yra “garum”?
Andalūzijoje atversti istorijos klodus galima tiesiog netyčia paspyrus akmenį koja - istorinio palikimo yra tiek daug ir įvairaus, kad ir vietos valdžia ir archeologų bendruomenė kartais susiima už galvų netikėtai atradę dar vieną romėnišką vilą, finikiečių uostą ar graikų šventyklą. Taip atsitiko su Baelo Claudia - šimtmečius paslėpta po Bolonijos smėliu, ji atrasta 1917 metais. Nuo tada čia pradėti kasinėjimai ir atkūrimo darbai. Kodėl Baelo Claudia susilaukė tokio dėmesio? Todėl, kad tyrinėtojams šis, prieš aštuoniolika amžių klestėjęs romėnų pakrantės miestas pasirodė įdomus, nes garsėjo ne tik turtais... bet ir iš jo sklidusia smarve.
Kopėtėlės peliukui
Buvo laikai, kai atėjus siestai González Byass vyno daryklos darbininkai susėsdavo šešėlyje, išsitraukdavo atsineštus pietus, įsipildavo chereso taurę ir lėtai mėgaudavosi ilsėdami pavėsiu, maistu ir aperityvu. Besiilsinčią kompaniją pamėgo ir vietinio rūsio peliukas.
Romėnų actas vinagre
Ilgo žygio metu Romos legionierius svajodavo apie poilsį ir... actą. Na gal ne apie kaušą gryno acto, bet jo mišinį su vandeniu. Toks mišinys vadinosi posca ir net šiltas puikiai malšino troškulį, sudrėkindavo lūpas ir atstatydavo jėgas. Kartais posca pagardindavo žolelėmis ir medumi. Tai buvo neblogo skonio, gaivinantis, truputį alkoholio turintis gėrimas, kurį saugu gerti.⠀
Apie vyną ir moteris
XII amžiuje, Granados mieste susitiko pokalbiui du vyrai – vietos šviesuolis Abu Hamidas ir kažkuris vengrų karalius. Pokalbio metu Vengrų karalius leido pasišaipyti užsimindamas, kad musulmonų karalius uždraudė gerti vyną, bet vyrams leido turėti keturias teisėtas žmonas ir norimą kiekį vergių sugulovių, pastebėdamas, kad tai neprotinga, nes vynas suteikia vyro kūnui stiprybės, kurios tikrai reikia turint tokį kiekį moterų.
Visa tiesa apie kaštanius
„Ant keturiasdešimt kaštonų žalių peiliai priraižė širdžių ir strėlių, galvoja kaštonai: ir kam ta kančia, sako: pabėkim iš čia! “ Taip taip - tai Antanas Saulynas, šiai dainai parašęs žodžius, leido po kaštonais bedūsaujančioms porelėms mylėtis, bučiuotis ir aštriais peiliais fiksuoti jausmus ant medžių kamienų. Tokio barbariškumo neapsikentę kaštonai (visi 40!) iš parko pasišalino nežinoma kryptimi, todėl porelės liko...ant ledo. Andalūzijoje auga ne mums žinomi kaštonai, bet kaštainiai – ar su jais elgiamasi gražiau, požiūrio reikalas.
Mišių vynas
Ar kada susimąstėte koks vynas vertas tapti Kristaus krauju? Bažnytinėje Kanonų teisėje nustatyta, kad viena pagrindinių mišių vyno savybių - jis turi būti iš vynmedžio vaisiaus (plg. Lk 22,18), natūralus ir be priedų. Vyną mišioms gali gaminti tiek vienuolynas, tiek ir pasaulietinė kompanija, svarbu tai, kad gamintojas būtų gavęs kurijos pritarimą, o vynas atitiktų būtinus cheminius reikalavimus. Mišioms naudojamas tiek raudonas, tiek ir baltas vynas. Pastarasis praktiškesnis, nes nesutepa altoriaus šluostės, kuria valoma taurė ir ant jos nelieka dėmių.
Nepatogūs indai
Muziejų ekspozicijose galite pamatyti amforas – keramikinius, smailaus dugno formos, dvi asas turinčius indus, kuriuose būdavo gabenamas ir saugojamas vynas, garum, aliejus, medus, konservuoti vasiai, kiti įvairūs skysti ir birūs maisto produktai. Degta keramika yra labai praktiška medžiaga – nebijo drėgmės, temperatūrų pokyčių, jos nepragriaužia pelės žiurkės ir kiti kenkėjai.
Derlinga žemuma La Vega
Anksčiau nesusimąsčiau ką reiškia didžiausio Nevados (JAV) valstijos miesto Las Vegas pavadinimas, tačiau kažkodėl jį tapatindavau su žvaigždėm. Gal todėl, kad Las Vegas gyvenimas neatsiejami nuo sporto, muzikos, kino žvaigždžių ir turtuolių, gal todėl kad ten šviečia milijonai lempučių? O gal todėl, kad yra žvaigždė vardu Vega?
Avokado krikštatėviai
Malagos provincijoje esantis Axarquía rajonas yra didžiausias Andalūzijos tropinių vaisių sodas, kuriame daugiausiai ploto užsodinta avokadų medžiais – jų čia auga beveik 1,5 milijono! Šioje subtropikų zonoje auginamos įvairios avokadų veislės. Ankstyviausiai derlius čia pradedamas skinti dar rugsėjo mėnesį, o vėlyviausi avokadai sunoksta kovą, todėl šviežiais vaisiais galima mėgautis daugiau nei pusę metų. Tai reiškia, kad pusę metų ant stalo galite turėti puikiausio skonio avokadų, kurie atkeliavo iš šalia esančio ūkio, o ne iš tolimos užjūrio šalies!
El Pimpi masalas
El Pimpi - tai kultinės Malagos vyninės pavadinimas! O apie ką Jūs pagalvojote?! Per daugiau nei keturiasdešimt metų ši vyninė tapo geidžiama susitikimų vieta malagiečiams. Jos šlovė plinta tarptautiniu mastu ir kaip masalas traukia turistus iš viso pasaulio. Esančią visai šalia Picasso muziejaus, katedros ir Alkazabos, ją privalu įtraukti į maršrutą po Malagą. Net jei esate abstinentai. Net jei nelaikote savęs turistais.
Ekologiški kolektyviniai sodai
Taip taip, šis reiškinys egzistuoja ir Andalūzijoje. Tikslas šių sodų panašus kaip ir mūsiškių – aktyviai pailsėti ir pabūti gamtoje bei užsiauginti ekologiškų vaisių ir daržovių savo pačių rankomis.
Kasdienės mojetės duok mums...
Jau pirmą kartą ragaujant kažkas pasirodė „ne taip“. Nei kepta, nei pusžalė, perpjovus - keistai trupanti, be plutelės. Ir spalva tokia, tarsi būtų ne kepta krosnyje o tik nuplikyta verdančiu vandeniu. Po kiek laiko paslaptis paaiškėjo – šią paplokščią bandelę prieš valgant reikia perpjauti ir pakepti arba skrudintuvėje arba net orkaitėje. Bent jau trumpam. O tada jau galima dėti ant pusryčių stalo. Ji vadinasi mollete de Antequera – Antekeros mojetė.
Andalūzijos vyno keliais. Devyni DOP
Vynas yra alkoholio turintis gėrimas, pagamintas iš vynuogių. Dažniausiai būna dviejų spalvų – baltas ir raudonas, būna dar ir rožinės spalvos. Vynai būna saldūs, pusiau saldūs ir sausi, tačiau pasitaiko ir keisto skonio ir stiprumo vynų – na pavyzdžiui porto ar chereso. Dar būna putojantys, vyno gėrimai ir spirituoti. Yra senojo ir naujojo pasaulio vynai. O ką žinote apie Andalūzijos regiono vynus?