Romėnai pradėjo Andalūzijoje auginti kviečius ir vynmedžius. Arabai išmokė auginti sodus, įdiegė drėkinimą, tobulino alyvmedžių auginimą bei aliejaus gamybą. Pagrindiniai šio regiono patiekalai valgomi šaukštu, todėl mitybos tradicija vadinama „šaukšto“ virtuve. Atlantas ir Viduržemio jūra, kalnai, derlingos lygumos ir drėgni slėniai – visą tai rasite nukėlę garuojančio puodo dangtį.
Nelaikome savęs kulinarijos ekspertais ar maisto kritikais. Bendraujame su tais, kurie išmano vietos virtuvę ir pasakojame ką iš jų sužinojome.
Naujausios istorijos
Apie 1000 metų!
Manoma, kad tiek metų turi šie alyvmedžiai augantys netoli Casabermeja miestelio, Arroyo de Coche apylinkėse. Aplinkui auga ir daugiau, jaunesnių, tačiau šie medžiai labiausiai išsiskiria savo trijų kamienų stotais, kurių bendras perimetras daugiau nei 7 metrai.
Laikas vynuogių derliui
Andalūzija yra piečiausia Europos dalis, todėl šiuose kraštuose daugumos žemės ūkio kultūrų derliaus sezonas čia prasideda anksčiau nei kitose Senojo Žemyno dalyse. Taip pat ir vynuogės čia pradedamos skinti anksčiausiai.
Keturkojis paveldas
Tik nesijuokite – šios šunų veislės pavadinimas, išvertus į lietuvių kalba reiškia “ Andalūziškas vyno rūsio pelių gaudytojas” – isp. Perro Ratonero Bodeguero Andaluz. Simpatiškas andalūziškas ciuckis yra vietinė garsenybė ir publikos numylėtinis. O veislės aprašyme naudojami būdvardžiai rašomi tik su šauktukais: ¡linksmas!, ¡nenustygstantis!, ¡meilus!, ¡draugiškas!, ¡drąsus!, ¡ištikimas!, ¡inteligentiškas!. Specialistai atranda šios veislės giminystės ryšių su Raselo terjeru, tačiau be jokių abejonių – Ratonero Bodeguero yra medžiotojas virtuozas, puikiai gaudantis ne tik peles, bet ir žiurkes ar triušius.
Vienu šūviu visi zuikiai - Antigua Casa de Guardia
Malagos miesto centre yra namas, kurį aplankyti rekomenduoja beveik visi turizmo žinynai ir net visai netoli esantis Turizmo Informacijos Centras. Tik būkite atsargūs, kad šio objekto lankymas neįtakotų tolimesnių ekskursijos planų.
Kopėtėlės peliukui
Buvo laikai, kai atėjus siestai González Byass vyno daryklos darbininkai susėsdavo šešėlyje, išsitraukdavo atsineštus pietus, įsipildavo chereso taurę ir lėtai mėgaudavosi ilsėdami pavėsiu, maistu ir aperityvu. Besiilsinčią kompaniją pamėgo ir vietinio rūsio peliukas.
La ramblos butelis
Keliaudami po Guadix, pas vietos keramikus nusipirkome originaliai atrodantį molinį indą vandeniui. Kažkokios TV laidos metu teko matyti, kaip iš tokio butelio darbininkai geria vandenį, todėl pagalvojom, kad kada nors „pravers ūkyje“ vasaros karščių metu. Indas yra gana talpus, pagamintas iš molio, todėl nėra lengvas ir nelabai tinka žygiams po kalnus, todėl kol kas naudojome kaip dekoratyvinį elementą. Taip galvojau kol neišbandžiau ir nesužinojau šio indo istorijos.
Apie vyną ir moteris
XII amžiuje, Granados mieste susitiko pokalbiui du vyrai – vietos šviesuolis Abu Hamidas ir kažkuris vengrų karalius. Pokalbio metu Vengrų karalius leido pasišaipyti užsimindamas, kad musulmonų karalius uždraudė gerti vyną, bet vyrams leido turėti keturias teisėtas žmonas ir norimą kiekį vergių sugulovių, pastebėdamas, kad tai neprotinga, nes vynas suteikia vyro kūnui stiprybės, kurios tikrai reikia turint tokį kiekį moterų.
Mišių vynas
Ar kada susimąstėte koks vynas vertas tapti Kristaus krauju? Bažnytinėje Kanonų teisėje nustatyta, kad viena pagrindinių mišių vyno savybių - jis turi būti iš vynmedžio vaisiaus (plg. Lk 22,18), natūralus ir be priedų. Vyną mišioms gali gaminti tiek vienuolynas, tiek ir pasaulietinė kompanija, svarbu tai, kad gamintojas būtų gavęs kurijos pritarimą, o vynas atitiktų būtinus cheminius reikalavimus. Mišioms naudojamas tiek raudonas, tiek ir baltas vynas. Pastarasis praktiškesnis, nes nesutepa altoriaus šluostės, kuria valoma taurė ir ant jos nelieka dėmių.
Menga vynas
Ne mes nesuklydome – ne mega, o menga,- taip vadinami priešistoriniai kapinynai. Keletas jų yra net mūsų miestelio apylinkėse. Taigi viename jų archeologai padarė mega atradimą – pasirodo, kad šiose apylinkėse dar gerooookai prieš pasirodant finikiečiams jau buvo auginamos vynuogės, o iš jų - daromas baltas ir raudonas vynas.
El rebujito de Feria
Nuostabiai gaivinantis, paprastai pagaminamas ir šiek tiek pavojingas kokteilis. Jis ypatingas tuo, kad Andalūzijoje geriamas TIK mugių (isp. feria) metu. Pats pavadinimas nėra verčiamas, bet manoma, kad gėrimo idėja kilo iš Angliško „Sherry CoBbler“ - chereso vyno, sodos vandens ir apelsino griežinėlio kompozicijos.
Andalūzijos vyno keliais. Devyni DOP
Vynas yra alkoholio turintis gėrimas, pagamintas iš vynuogių. Dažniausiai būna dviejų spalvų – baltas ir raudonas, būna dar ir rožinės spalvos. Vynai būna saldūs, pusiau saldūs ir sausi, tačiau pasitaiko ir keisto skonio ir stiprumo vynų – na pavyzdžiui porto ar chereso. Dar būna putojantys, vyno gėrimai ir spirituoti. Yra senojo ir naujojo pasaulio vynai. O ką žinote apie Andalūzijos regiono vynus?
Niekur neskubantis Montero
Manantiems, kad ši istorija yra paslėpta alkoholio reklama, pateikiu citatą iš Montero romo daryklos oficialios prezentacijos: „Įmonė RON MONTERO S.L. buvo Europos regioninės plėtros fondo paramos, kurios tikslas – skatinti mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir inovacijas, gavėja. Jos dėka įmonėje įdiegta IFS GLOBAL MARKET kokybės vadybos sistema, be to, parama skirta remti inovatyvių įmonių kūrimąsi ir jų konsolidavimą“.
San Lucar ramunėlė
Chereso vyno zona žemėlapyje išsidėsčiusi trikampiu: jo viršūnes žymi trys Kadiso provincijos miestai – Cheres de la Frontera, Puerto de Santa Maria ir Sanlúcar de Barrameda. Tik šioje teritorijoje ypatingas kalkinis dirvožemis, specifinis klimatas ir brandinimo būdas gali trijų rūšių vynuoges paversti chereso vardo vertu vynu. Unikalu tai, kad “chereso zonos” viduje gaminamas dar vienos rūšies vynas, kurį saugo atskiras, Manzanilla Sanlucar kilmės vardas.
Kava su pienu Malagietiškai
Daugelyje pasaulio kalbų dėl pagrindinių kavos su pienu ingredientų klausimų nekyla. Net jei ir atsiranda norinčių ginčytis dėl šios gėrimo paruošimo būdo, pupelių ir jų užplikymo; kurioje šalyje atsirado šis gėrimas ar kurioje jis skaniausias – variacijų tiek, kiek ir skonių. Kol italai ginčijasi su amerikiečiais dėl „Caffè latte“ autorystės, ispanai dėl savo „Café con leche“ kilmės ir paruošimo yra visiškai ramūs. Tai jų išradimas, į kurio teises niekas nedrįsta pretenduoti.