Andalūzijos
gastronomija ir vynas
Gal aperatyvui ožkos ar avies sūrio? Konilio pomidorų pagardintų alyvuogių aliejumi? O kaip žiūrite į tuną, eršketus ar Atlanto dugno gėrybes? Gal sugundysime retinto karvės arba iberijos kiaulės kepsniu? Šalta sriuba, daržovių troškiniu, o gal žuvies fridūra? Ir tai tik įžanga. Mūsų pasakojimai padės Jūsų receptoriams nepaklysti Andalūzijos skonių ir kvapų gausybėje.
Andalūzijos gėrimus ir vynus tenka išskirti į atskirą temą, nes šiame regione gaminamas ne tik saldūs likeriniai, stiprinti, brandinti, maišyti ir natūralios fermentacijos vynai, kraftinis alus, bet ir stipresnieji gėrimai - romas, džinas, brendis ir amžių patikrinta anyžinukė.
Naujausios istorijos
Andalūzijos vyno keliais. Devyni DOP
Vynas yra alkoholio turintis gėrimas, pagamintas iš vynuogių. Dažniausiai būna dviejų spalvų – baltas ir raudonas, būna dar ir rožinės spalvos. Vynai būna saldūs, pusiau saldūs ir sausi, tačiau pasitaiko ir keisto skonio ir stiprumo vynų – na pavyzdžiui porto ar chereso. Dar būna putojantys, vyno gėrimai ir spirituoti. Yra senojo ir naujojo pasaulio vynai. O ką žinote apie Andalūzijos regiono vynus?
Tunas raudonasis. Valgyti žalią.
Tunas tunui nelygus. Ir tikrai, tunų yra įvairių, tačiau „tikrųjų“ yra vos 8 rūšys, priklausančios Thunnus genčiai. Ši žuvis yra plėšrūnas ir mitybos grandinėje dalijasi vietą su rykliais. Tačiau šis plėšrūnas irgi tampa medžiotojų grobiu, o didžiausi jo priešai yra orkos ir žmonės. Skaniausias, rečiausias ir todėl brangiausias yra paprastasis tunas, angliškai vadinamas bluefin tuna, o ispaniškai žinomas atún rojo – raudonojo tuno vardu. 2019 metais Japonijos sušių magnatas Kiyoshi Kimura žuvų aukcione už 278 kg sveriantį paprastąjį tuną sumokėjo 3,1 milijoną JAV dolerių. Tunas buvo suvalgytas žalias – supjaustytas mažais gabalėliais ir sudėtas į suši.
Kiaulės dienoraštis
„Aš kiaulė, Ibérico kiaulė. Išbridusi iš ąžuolynų pavėsio ir pievų žalumos“- norėtųsi sueiliuoti visą juodosios ibérico kiaulės istoriją, bet tam reikėtų pasitelkti rimtesnių poetų pagalbą. Kodėl tiek emocijų ir poezijos? Gal todėl, kad iki šiol neteko matyti laimingesnių kiaulių. Sako, kad jos ne tik anatomiškai artimos žmogui, bet ir moka išreikšti savo emocijas. Na ir kas, kad žvaliai po ganyklą bėgiojančių „juodškių“ likimas iš anksto nulemtas. Jos vis tiek atrodo labiau patenkintos gyvenimu, nei fermų nelaisvėje žviegiančios giminaitės.
Malagos sardinės “el espeto”
Kad ir kokį turistinį maršrutą pasirinksite Malagoje, kelionę privalu baigti paplūdimio bare - chiringinto, mėgaujantis ant iešmo keptomis sardinėmis “el espeto”. Profesionalus sardinių kepėjas (isp. espetero) vos per kelias minutes jums suvers, padruskins ir ant laužo iškeps 6 sardines, kurias net pats karalius Alfonso XII, dar 1885 metais valgė ne kaip pridera karaliui - peiliu ar šakute, o apsičiulpdamas pirštus!
Ar tikrai paskutinė vakarienė?
Norite sužinoti pagrindinę andalūziško užstalės elgesio tradiciją? – pasižiūrėkite bet kurį paveikslą, kuriame vaizduojama Paskutinė vakarienė. Geriau įsižiūrėję, ką jos metu valgo Leonardo, Veronese, Bouts, Crespi ar kitų meistrų tapyti personažai, nesunkiai sudarysite populiariausią vakarienės meniu. Daugumoje darbų stalo viduryje pamatysite didelį indą, kuriame patiekiama žuvis, paukštiena, triušis, ožiukas arba tiesiog įpilta alyvuogių aliejaus duonos pamirkymui.
Ožkų karas
Andalūzijoje yra dvi ne tik fainų, bet ir ypatingų ožkų veislės. Viena jų - Malagos ožka, cabra malageña,- stambaus sudėjimo, ryškiai ryžos spalvos ir didelėmis ausimis. Paskutinio surašymo metu suskaičiuota beveik 200 tūkst. šios veislės atstovių, tačiau spėjama, kad yra užsiožiavusių ir atsisakiusių registruotis.
Granados San Agustín turgus
Tikriausiai girdėjote posakį „šventa vieta tuščia nebūna“? Mercado de San Agustín turgus Granadoje yra puikus šio posakio įrodymas. XVI amžiaus pabaigoje pastatytas San Augustino vienuolynas buvo taip suniokotas Napoleono karų metu, kad jo likučius teko nugriauti. Vienuolyno vietoje liko plyna vieta, kurioje 1881 metais miesto valdžia nutarė pastatyti turgų.
Istorija apie Džono meilę apelsinams
Ne - ši istorija atsitiko ne mums - tokią ją papasakojo Juan Luis Vega. Istorija nutiko škotui Džonui McKenzie, kuris XIX amžiaus viduryje dirbo Chereso vynų pardavėju Bristolyje. Džonas turėjo labai jautrią uoslę, todėl dažnai eidavo į uostą pasitikti iš Chereso atplaukusių laivų, kad galėtų pasimėgauti... iš Andalūzijos kartu su jais atplaukusio užjūrio šalies aromato. Nuo kvapų mišinio jam tiesiog pakirsdavo kojas ir viskas baigėsi tuo, kad Džonas metė prekybą, sėdo į laivą ir išplaukė į Cheresą pasiaiškinti kas gi ten vyksta.
VIRGEN EXTRA
alyvuogių aliejus
Aukščiausios kokybės, ypatingai tyras alyvuogių aliejus yra neatsiejama Andalūzijos regiono dietos ir kultūros dalis. Atrinkome geriausius jo pavyzdžius ir atvežėme į Lietuvą.
