Andalūzijos
gastronomija ir vynas
Gal aperatyvui ožkos ar avies sūrio? Konilio pomidorų pagardintų alyvuogių aliejumi? O kaip žiūrite į tuną, eršketus ar Atlanto dugno gėrybes? Gal sugundysime retinto karvės arba iberijos kiaulės kepsniu? Šalta sriuba, daržovių troškiniu, o gal žuvies fridūra? Ir tai tik įžanga. Mūsų pasakojimai padės Jūsų receptoriams nepaklysti Andalūzijos skonių ir kvapų gausybėje.
Andalūzijos gėrimus ir vynus tenka išskirti į atskirą temą, nes šiame regione gaminamas ne tik saldūs likeriniai, stiprinti, brandinti, maišyti ir natūralios fermentacijos vynai, kraftinis alus, bet ir stipresnieji gėrimai - romas, džinas, brendis ir amžių patikrinta anyžinukė.
Naujausios istorijos
Valgome alyvuoges
Užsukus į restoraną ar barą Andalūzijoje dažnai kartu su gėrimu gausite ir dubenėlį žalių alyvuogių. Paragavę jų lietuviai pastebi, kad vietos alyvuogės yra „kitokios“ nei ragautos kitose Viduržemio jūros šalyse. „Kitokios“ – reiškia, kad nėra kažkuo įmantriai pagardintos, kimštos ar pamaišytos.
Viskas apie česnaką. Och tas ajo!
Victoria Beckham (ex. Posh Spice) kadaise skundėsi, kad visa Ispanija jai kvepia (o gal smirdi?) česnaku, į ką ispanai atsakė smagiu kikenimu ir nė kiek neįsižeidė. Ne tik Ispanijos, bet ir Andalūzijos virtuvė neįsivaizduojama be česnako. Jis yra visur. Nesiraukykite – jeigu iki šiol galvojote, kad česnakas (isp. ajo) yra tik šlykštus smirdukas – perskaitykite šį dosje iki pabaigos ir garantuoju, kad česnako kvapui duosite antrą šansą sužinoję apie jo fantastiškas savybes ir naudą sveikatai.
Ar tikrai paskutinė vakarienė?
Norite sužinoti pagrindinę andalūziško užstalės elgesio tradiciją? – pasižiūrėkite bet kurį paveikslą, kuriame vaizduojama Paskutinė vakarienė. Geriau įsižiūrėję, ką jos metu valgo Leonardo, Veronese, Bouts, Crespi ar kitų meistrų tapyti personažai, nesunkiai sudarysite populiariausią vakarienės meniu. Daugumoje darbų stalo viduryje pamatysite didelį indą, kuriame patiekiama žuvis, paukštiena, triušis, ožiukas arba tiesiog įpilta alyvuogių aliejaus duonos pamirkymui.
Ožkos sūris kvepiantis kalnais
Andalūzijoje yra dvi ne tik fainų, bet ir ypatingų ožkų veislės. Viena jų - Malagos ožka, cabra malageña,- stambaus sudėjimo, ryškiai ryžos spalvos ir didelėmis ausimis. Paskutinio surašymo metu suskaičiuota beveik 200 tūkst. šios veislės atstovių, tačiau spėjama, kad yra užsiožiavusių ir atsisakiusių registruotis.
0% baltas ir raudonas vynas
Šalia sėdinti ponia palinksta į mano pusę ir tyliai prašo – “gal gali užsakyti be alkoholinio vyno?” Taip, žinoma!, – turiu vilties, kad Juan Miguel (jis šios vakarienės šeimininkas) žino būdą kaip ištraukti alkoholį iš vyno, todėl klausimą peradresuoju jam.
Dėmesio - baklažanai!
„Meterse en un berenjenal“ - patekti į „baklažanyną“, taip ispaniškai vadinama situacija, kai patenkama į tikrą balaganą, netvarką arba į situaciją iš kurios sunku ištrūkti. Už šį posakį turėtume būti neakivaizdžiai dėkingi arabams, kurie šią bulvinių šeimos daržovę į Andalūziją atgabeno iš Indijos.
Desertui cinamoninis apelsinas
Apelsinas apšlakstytas alyvuogių aliejumi ir cinamonu? Skamba netikėtai? Šis tradicinis andalūziškas receptas tikriausia yra vienas iš paprasčiausių ir greičiausiai paruošiamų. O kur dar tokie apibūdinimai, kaip: nekaloringas, vitamino C užtaisas, idealus šaltomis dienomis. Skamba per gerai, kad būtų teisybė? Išbandykite patys.
Vyninė “Keturi vėjai”
Praeito amžiaus pradžioje buvo tokia Lietuvos rašytojų avangardistų kompanija Keturvėjininkai – dėdavo visus ir viską į šuns dienas, nepripažino nei autoritetų, nei sentimentų, piktinosi prabanga, estetika ir romantizmu. Žodžiu - kėlė vėjus.
Chiringito reabilitacija
Šį žodį google dabar verčia „paplūdimio baras“ ir tai gryna tiesa – vaikštinėdami jūros pakrante pamatysite daugybę chiringitų, kuriuose galima užkąsti ir išgerti per daug nenutolstant nuo savo gulto ir skėčio.
Kiauliški mitai ir faktai
Ibérico kumpis yra ypatingas ne vien todėl, kad brangus. Atvirai pasakius, jo kaina tikrai „įkandama“, nors pasitaiko ir labai brangių egzempliorių. Šį kartą - apie ibérico kumpį gaubiančius mitus ir truputį faktų.
Antonio - Malaga - Banderas
Šiuos tris žodžius galite dėlioti bet kokia seka. Kaip ir aritmetikoje – sukeitus dėmenis vietomis suma nesikeičia – taip ryšys tarp Antonio Banderas ir Malagos yra neišardomas. Šio, visam pasaulyje žinomo malageño tikriausiai nereikia pristatyti – Antonio Banderas yra garsus Europos ir Holivudo filmų aktorius, beprotiškai mylimas ne tik Malagoje bet ir visoje Ispanijoje.
Chereso vynai. San Lucar ramunėlė
Chereso vyno zona žemėlapyje išsidėsčiusi trikampiu: jo viršūnes žymi trys Kadiso provincijos miestai – Cheres de la Frontera, Puerto de Santa Maria ir Sanlúcar de Barrameda. Tik šioje teritorijoje ypatingas kalkinis dirvožemis, specifinis klimatas ir brandinimo būdas gali trijų rūšių vynuoges paversti chereso vardo vertu vynu. Unikalu tai, kad “chereso zonos” viduje gaminamas dar vienos rūšies vynas, kurį saugo atskiras, Manzanilla Sanlucar kilmės vardas.
Mariscos - jūros maistas
Jei keliaujate po Andalūzija ieškodami naujų skonių ir patirčių, vartydami vietinių restoranų meniu turėjote užtikti ištisą skyrių, kuris vadinasi los mariscos. Jūros ar vandenyno pakrantėje galite rasti restoranų, kurie vadinasi Los Mariscos. Yra mariscos skyriai turguose, nedidelės mariscos parduotuvėlės miestuose, arba šaldymo vitrinos prekybos centruose.
Kava su pienu Malagietiškai
Daugelyje pasaulio kalbų dėl pagrindinių kavos su pienu ingredientų klausimų nekyla. Net jei ir atsiranda norinčių ginčytis dėl šios gėrimo paruošimo būdo, pupelių ir jų užplikymo; kurioje šalyje atsirado šis gėrimas ar kurioje jis skaniausias – variacijų tiek, kiek ir skonių. Kol italai ginčijasi su amerikiečiais dėl „Caffè latte“ autorystės, ispanai dėl savo „Café con leche“ kilmės ir paruošimo yra visiškai ramūs. Tai jų išradimas, į kurio teises niekas nedrįsta pretenduoti.
Siesta. Kas nedirba – tas...
Valgo, ilsisi, o gal net ir miega. Popietė, kuri prasideda nuo 14 val. ir tęsiasi iki 16 val. Ispanijoje vadinama siesta ir jos būtinumas pateisinamas solidžiais argumentais. Daugelis atvykusių piktai burba, kad siesta sugalvota tam, kad paerzinti ir suklaidinti į jų šalį atvykusius turistus, bet iš tikro yra net kelios rimtos priežastys kodėl siesta tapo tradicija.
Mėsėdžiai renkasi Ardales
Naujų metų pradžioje Andalūzijos miesteliuose prasideda fiestos. Šventės progos gali būti įvairios, tačiau formatas visur panašus – programa prasidės vietos valdžios atstovų sveikinimais, po to trumpa pažintinė – edukacinė dalis, o tada visi pajudės prie pagrindinio veiksmo - vaišių, degustacijų, konkursų ir linksmybių. Didžiausio dėmesio sulaukia šventės, kuriose kas nors dalijama už simboline kainą arba nemokamai ir dar geriau - jeigu tai yra valgoma.
Granados San Agustín turgus
Tikriausiai girdėjote posakį „šventa vieta tuščia nebūna“? Mercado de San Agustín turgus Granadoje yra puikus šio posakio įrodymas. XVI amžiaus pabaigoje pastatytas San Augustino vienuolynas buvo taip suniokotas Napoleono karų metu, kad jo likučius teko nugriauti. Vienuolyno vietoje liko plyna vieta, kurioje 1881 metais miesto valdžia nutarė pastatyti turgų.
Keturkojis paveldas
Tik nesijuokite – šios šunų veislės pavadinimas, išvertus į lietuvių kalba reiškia “ Andalūziškas vyno rūsio pelių gaudytojas” – isp. Perro Ratonero Bodeguero Andaluz. Simpatiškas andalūziškas ciuckis yra vietinė garsenybė ir publikos numylėtinis. O veislės aprašyme naudojami būdvardžiai rašomi tik su šauktukais: ¡linksmas!, ¡nenustygstantis!, ¡meilus!, ¡draugiškas!, ¡drąsus!, ¡ištikimas!, ¡inteligentiškas!. Specialistai atranda šios veislės giminystės ryšių su Raselo terjeru, tačiau be jokių abejonių – Ratonero Bodeguero yra medžiotojas virtuozas, puikiai gaudantis ne tik peles, bet ir žiurkes ar triušius.
Kroketų priklausomybė
Yra toks garsus andalūziškas patiekalas – kroketai. Sutinkamas tiek turistams rekomenduojamų restoranų meniu, tiek ir bet kuriame provincijos restoranėlyje. Andalūzas gal savo tėvynės ir neparduos, bet tikrai padarys didelį lanką, kad nuošalesniame restoranėlyje paragautų gerai vertinamus, aliejuje gruzdintus, salotos lapeliais dekoruotus kroketus.
Nebijok dėl figūros - valgyk friturą
Beveik pačioje Sevilijos Santa Cruz pašonėje yra miesto dalis, vadinama Puerta de la Carne – Mėsos vartai. Ir iš tiesų – šioje vietoje XIX amžiaus viduryje dar stovėjo vieni seniausių Sevilijos vartų, už kurių buvo iškeltos miesto skerdyklos. Bet tiek to su ta mėsa – geriau pakalbėkime apie žuvį.
VIRGEN EXTRA
alyvuogių aliejus
Aukščiausios kokybės, ypatingai tyras alyvuogių aliejus yra neatsiejama Andalūzijos dietos ir kultūros dalis. Atrinkome geriausius jo pavyzdžius ir atvežėme į Lietuvą.
