Naujausios istorijos iš Andalūzijos:
Belaukiant Gordo
Gruodžio 22 dieną, 9:00 valandą, kaip ir kasmet, ryto daugybė ispanų įsijungia nacionalinį RTVE televizijos kanalą, o dar daugiau stebi kas minutę atsinaujinančią „El Pais“ dienraščio svetainę. Visų akys, ausys ir viltys nukreiptos į Madrido Karališkojo Teatro sceną, apie tai, kas ten vyksta informuoja visi didieji internetiniai portalai. Niekas iki šiol dorai nesugebėjo man paaiškinti kuo šis sujudimas toks išskirtinis, tad kelis metus nekreipiau į jį ypatingo dėmesio. Tačiau prieš savaitę, kai ispanų kalbos mokytoja paklausė „ar jau turiu decimo ir su kuo jį dalinuosi?“, nusprendžiau įdėmiau patyrinėti kas gi po galais toje scenoje vyksta? Juo labiau, kad ispanų pamokos irgi nebus - mokytojos akys tuo metu bus įbestos į ekraną.
Dvarelis alyvmedžių sode
Ponas Salvadoras Muñoz Cerezo kviečia sėstis į seną odinį krėslą aukštame ir erdviame kambaryje, ant kurio sienų sukabinti seni medžiokliniai šautuvai, medžioklės trofėjai, senoviniai laikrodžiai, interjero detalės, gausybė paveikslų ir nuotraukų. Salvadoras su savo žmona Carmen Lopez-Viejo Pérez mus pasikvietė į savo dvarą Jardines de El Cortijuelo. Kol moterys virtuvėje dalijasi ajoblanco sriubos gamybos paslaptimis, dvaro šeimininkas pradeda pasakoti: „Daugiau nei prieš du šimtus metų...“. Jau pati pradžia sako, kad pokalbis bus ne apie ateities planus ir vizijas.
Vėduoklės kova dėl moters rankos
Viena akimi stebiu baro terasoje pakabintame ekrane futbolo rungtynes, o kitos krašteliu - aistringą ispanų komandos gerbėją. Komandai pradedant puolimą ji sugriebia gulinčią ant stalo raudoną vėduoklę, akies mirksniu ją iškleidžia ir pradeda staigiais judesiais vėduoti orą. Puolimui žlugus - staiga ją suskleidžia (tas duslus“čakšt“!), jos galu gracingai išpiešia kelis apskritimus ore ir šaižiai sušukusi ¡Qué mierda! (lt. bet tai koks šūdas!) nusviedžia vėduoklę ant stalo ir sriūbteli gurkšnį alaus.
Kordobos kiemelių fiesta
Gegužės mėnesį Kordobos senamiestis virsta spalvų, kvapų ir gėlių fiesta. Dviem savaitėms savo kiemelių duris miestelėnai atveria „Fiesta de los Patios“ festivalio lankytojams, kad parodytų įspūdingus miesto brangakmenius, o taip pat laimėtų pagrindinį – gražiausio kiemelio prizą.
Karališkasis Sevilijos Tabako fabrikas ir jo “karalienės”
Geriausių visų laikų operų sąrašuose tikrai rasite tris, kurių veiksmas vyksta Sevilijoje. Viena jų pasakoja „jaudinančią istoriją apie paslaptingą moters prigimtį“ ir iki šiol yra dažniausiai pasaulyje statoma opera. Jai muziką sukūrė Žoržas Bize (Georges Bizet), o libretas, pasakojantis tragišką gražios čigonės ir maištaujančio kapralo meilės istoriją, parašytas pagal Prosperas Merimė (Prosper Mérimée) novelę. Opera vadinasi “Karmen”. Abu autoriai – prancūzai, pagrindinė veikėja – gražuolė čigonė, jos pavydus meilužis Chosė - besislapstantis nuo bausmės baskas idalgo. Veiksmas galėjo vykti bet kur, taigi - kodėl pasirinkta Sevilija?
Guadix. Šiuolaikiniai trogloditai
Nuo Granados iki Guadix yra viso labo 60 kilometrų, kuriuos galima greitai įveikti važiuojant greitkeliu, vedančiu iš Sevilijos į Almeriją. Šis keistas miestelis prisiglaudęs prie šiaurinės Sierra Nevada kalnų šlaitų pusės. O jo namai išsibarstę tarp molio kalvelių, upės kanjono atšakoje. Jei nežinai šios vietos istorijos – užklydęs nelabai suprasi į kokią unikalią vietą patekai. Anksčiau kelis kartus teko ne tik pravažiuoti, bet ir užsukti į Guadix, tačiau tik šiais metais nusprendėme ištyrinėti šias apylinkes. Miestas nuo seno garsus gyvenamųjų urvų rajonu, todėl nutariame pajusti tokio gyvenimo ypatybes ir išsinuomojame „apartamentus“ urve.
Šimtas Betliejų
Ispanijoje netrūksta muziejų, galinčių patenkinti išrankiausią meno gurmano skonį. Didžiausi meno ir kultūros lobiai eksponuojami garsiausiuose Prado, Gugenheimo, Katalonijos, S.Dali, P.Pikaso ir kituose garsiuose Ispanijos muziejuose, tačiau yra dar vienas, tikrai vertas dėmesio - stovi jis pusiaukelėje tarp Granados ir Sevilijos miestų. Mollina miestelio pakraštyje, moderniame ir šiuolaikiškame pastate įsikūręs didžiausias pasaulyje Betliejų muziejus.
Mantilla – ispaniška tapatybė
Censi Sevilla Arjona pirmą kartą pamačiau priešvelykinės savaitės metu, vadovaujančią bažnytinei procesijai. Susitikus mūsų žvilgsniams, pajutau, kad ji man primena moterį iš Francisco Goya paveikslo. Tąkart negalėjau nuo jos atplėšti akių: vilkinti juoda suknele, pasidabinusi juoda mantilla - ispanišku galvos apdangalu, pasitempusi ir susikaupusi, ji atrodė iš ties įspūdingai. Tik vėliau sužinojau, kad ji yra „Mi Mantilla“ prekinio ženklo įkūrėja ir savininkė. Šiandien su Censi kalbamės apie šį elegantišką ispanų moterų dėvimą rūbą.
¡Vale hombre, no te preocupes! Istorija apie tai, kaip mokausi kalbėti andalūziškai
Planas buvo toks: apsigyvenu patogiame, autentiškame Andalūzijos mieste, kurio gatvėse skamba ispanų, o ne paplūdimio kalbų mišinys. Pasineriu į vietinio gyvenimo sūkurį, bendrauju ir mokausi gyvos kalbos. Pirmą kartą apsilankius Antekera (Antequera) mieste pasirodė, kad viskas sounds good – miesto gyventojai raižo ispaniškai, o Carrefour prekybos centro kasininkė net pasisveikino angliškai! O šventas naivume... Pasirodė, kad mokytis ispanų kalbos Antekeroje galima tik vienoje vietoje – pas ispanų kalbos mokytoją.
Durų beldikai
Man patinka senos durys. O jei jos įmantrios ir dekoruotos – tikrai nuguls į fotografijų archyvą. Žaviuosi ne tik senų durų spalva, forma, dydžiu, storiu, bet ir jų dekoro elementais: vyriais, rankenomis, tvirtinimo vinimis, spynomis ir jų išsidėstymu. Pagal durų vyrių ir vinių dekorą filme galiu atspėti, kurioje šalyje ar regione jis filmuotas. Ir tik gyvendama Andalūzijoje nutariau patyrinėti išsamiau dar vieną senų durų elementą – beldiką.
¡Andalūzija, te quiero!
Andalūzijos regionas pasaulyje garsus saulėtais paplūdimiais, flamenco kultūra, bulių kautynėmis, įvairių laikotarpių ir stilių architektūra ir lankytojų eilėmis, vingiuojančiomis prie gausiai lankomų Kordobos, Granados ar Sevilijos katedrų, muziejų ir alhambrų vartų. Čia yra puikaus vyno, kumpio, sūrio, žuvies. Dažnas poilsiautojas apsiriboja šiomis patirtimis. Man to neužteko, todėl po daugelio metu grįžau čia ir apsigyvenau.