Mantilla – ispaniška tapatybė

Censi Sevilla Arjona pirmą kartą pamačiau priešvelykinės savaitės metu, vadovaujančią bažnytinei procesijai. Susitikus mūsų žvilgsniams, pajutau, kad ji man primena moterį iš Francisco Goya paveikslo. Tąkart negalėjau nuo jos atplėšti akių: vilkinti juoda suknele, pasidabinusi juoda mantilla - ispanišku galvos apdangalu, pasitempusi ir susikaupusi, ji atrodė iš ties įspūdingai. Tik vėliau sužinojau, kad ji yra „Mi Mantilla“ prekinio ženklo įkūrėja ir savininkė. Šiandien su Censi kalbamės apie šį elegantišką ispanų moterų dėvimą rūbą.

Ispaniška Mantilla | Andalūzija. Virgen Extra

Ispaniška mantilla | ©laimafoto

-Tai kas gi yra mantilla?

Mantilla (tariama mantija) yra galvos apdangalas. Bet kai sakome, kad moteris pasipuošusi mantilla – tai reiškia, kad ji pagal protokolą pasipuošusi visu mantilla kostiumu: skara, ją prilaikančiomis aukštomis šukomis ir segtuku; vilki suknele, pasiūta pagal griežtą protokolą ir mūvi prie jos priklausančias pirštines.

Censi Sevilla Arijona | ©laimafoto

-Ką asmeniškai Tau reiškia mantilla?

Galvos apdangalas mantilla visuomet buvo mano šeimos tradicija. Mama ja puošėsi priešvelykinės savaitės metu (isp. Semana Santa). Nuo mažens mačiau šiuo rūbu besirengiančias savo tetas, kaimynes ir man tai labai patiko. Atsimenu, kai pirmą kartą, būdama dešimties, priešvelykinės savaitės metu išėjau į gatvę pasipuošusi mantilla, praradau kalbos dovaną. Toks svarbus man buvo šis momentas.

Čia, Andalūzijoje, moterys iki šiol svarbių švenčių metu dėvi mantilla. Šis galvos apdangalas ir rūbas  - ne muziejinė relikvija, o gyva tradicija.

-Papasakok, kaip Mi mantilla tapo Tavo pragyvenimo šaltiniu?

Prieš 13 metų modeliavau, siuvau ir prekiavau moteriškais rūbais. Pastebėjau, kad artėjant Velykoms moterys ima ieškoti suknelių, tinkančių prie mantilla. Tuomet šį galvos apdangalą buvo galima nusipirkti vienur, šukas kitur, o suknelę, atitinkančią protokolą, reikėjo siūtis individualiai. Kilo mintis pasiūlyti  įsigyti visą komplektą vienoje vietoje. 

-Kokiomis progomis šis kostiumas dėvimas?

Dėvimas įvairiausiomis progomis. Krikšto metu vaikelis apgobiamas baltos arba dramblio kaulo spalvos mantilla skara. Vestuvėse nuotakos dėvi baltą dekoruotą mantilla stiliaus nuometą (vadinamą mantilla de gloria), kuriuo apsigobusios eina prie altoriaus. Santuokos liturgijos metu šiuo nuometu apgobiami abu jaunieji. Ši veiksmas simbolizuoja jų sąjungą.

Jei Ispanijoje jaunikio motina ateina į vestuves pasipuošusi spalvota mantilla, tai reiškia, kad šeima turi aukštą socialinį statusą ir yra pasiturinti.

Priešvelykinės savaitės metu didžiojo trečiadienio ir ketvirtadienio procesijose dėvima juoda gedulo mantilla skara (dar vadinama mantilla de pasión y luto). Laidotuvėse taip pat apsigobiama juoda mantilla. Teko susilaukti ir netikėtų užsakymų – mantilla skarą siuntėme į vienus Alikantės laidojimo namus, nes mirusioji norėjo būti palaidota kaip garsi dainininkė Lola Flores, apsigaubusi mantilla nėriniais. Ši keista mada ėmė plisti, vėliau gavome dar 4 užsakymus iš tų pačių laidojimo namų.

Ispaniška Mantilla | Andalūzija. Virgen Extra

Gedulo mantilla, mantilla de pasión y luto | ©laimafoto

Yra ir labai asmeninis santykis su mantilla. Ja moterys apsigaubia prašydamos Dievo pagalbos arba norėdamos už ją atsidėkoti. Prieš Velykas mantilla teko siųsti ir į moterų kalėjimą.

Bažnyčiose Marijos statulos taip pat puošiamos nėriniuotomis mantilla skaromis. Dažnai tai bendruomenės dovana savo šventajai. Marijos mantilla yra nedidelė, gobianti tik veidą.

- Vis pažymi, kad mantilla turi griežtą dėvėjimo protokolą. Koks jis?

Tai yra pats elegantiškiausias ispanų moters galvos apdangalas. Kaip vyrui nedera prie frako apsiauti paplūdimio šlepečių, taip ir mantilla negali būti derinama su mini suknele ar drąsia iškirpte.

Spalvota mantilla dėvima švenčių, o juoda - gedulo metu. Ji turi būti prisegta labai tiksliai ir tiesiai, skara turi būti lygi suknelės ilgiui – ne trumpesnė ir ne ilgesnė. Suknelė vienspalvė ir dengianti kelius. Prie jos būtini aksesuarai – pirštinės, segės, auskarai. Bateliai turi būti neaukštos pakulnės, uždari. Būtinos pėdkelnės. Plaukai surišti į kuodą, makiažas subtilus. Pasipuošus šiuo rūbu reikia elgtis santūriai, laikytis tiesiai, vaikščioti lėtai, mažais žingsneliais.

Jei moteris žemesnė nei 1,65 cm ūgio, dėvima pusinė mantilla skara (iki 1,10m pločio ir 2,30m ilgio), jei aukštesnė - visa mantilla skara (iki 1,30m pločio ir 2,60m ilgio). Šį galvos apdangalą prilaikančių šukų aukštis priklauso nuo veido formos ir ...palydovo ūgio.

- Iš ko gaminama ši skara ir suknelės, kokios šio kostiumo kainos?

Pailgos stačiakampio formos mantilla gaminama iš šilko nėrinių arba poliesterio, dekoruojama gėlių motyvais, banguotais kutuotais kraštais, siuvinėjama šilko ar medvilnės siūlais. Poliesterio mantilla galima įsigyti ir už 80 Eur., tuo tarpu šilkinė, rankomis siuvinėta, gali kainuoti ir nuo 1000 Eur. Reta, antikvarinė rankų darbo mantilla gali kainuoti nuo 40 tūkstančių eurų!

Ne mažiau svarbios ir šukos (peineta). Anksčiau joms gaminti naudotas vėžlio kiautas ir perlamutras. Šiuo metu šios medžiagos uždraustos, o vietoj jų naudojamas kaulo spalvos celiulioidas.

Suknelės siuvamos iš krepo, aksomo. Vienspalvės, tačiau gali būti nėriniuotomis rankovėmis. Paprasčiausią mantilla kostiumą šiuo metu galima įsigyti už maždaug 200 eurų (skara, šukos, segė, suknelė ir pirštinės).

Šukos (peineta | ©laimafoto

- Kokia yra šio rūbo istorija?

Mantilla žodis kilęs nuo lotyniško žodžio mantelum - mantija. Nėra vienos versijos, kada ji atsirado. Musulmonų ir  krikščionių religijos darė stiprią įtaką šiam galvos apdangalui, nes abi religijos reikalavo, kad maldos namuose, mišių metu, moterys apsigobtų galvas.

Ispanijos šiaurėje moterys saugojosi nuo šalčio ir vėjo tankiomis skaromis, pietuose – šilkinius audinius naudojo kaip puošybos elementą. XVII amžiuje Katalonijos meistrai skaras pradėjo siuvinėti ir nuo to laiko mantilla įgavo tokį vaizdą, kokį matome šiandien.

Yra teigiančių, kad anksčiau mantilla nešiojo prastuomenės moterys ir tik po to kai Diego Velázquez ir Francisco Goya ėmė tapyti ispanų moteris apsigobusias mantilla – jos įgavo populiarumą aukštuomenėje. Taip nėra.

Šis rūbas visuomet buvo mėgstamas aukštuomenės. jis buvo siuvinėjamas rankomis ir gaminamas iš kokybiškų medžiagų, todėl brangus. Tik turtuoliai galėjo sau leisti juo puoštis. Rengtis mantilla buvo privilegija.

Šventinė mantilla, mantilla de gloria | ©laimafoto

- Kuriuose Ispanijos regionuose šis rūbas populiariausias?

Nors labiausiai dėvimas Andalūzijoje, tačiau populiarus ir Aragone, Leone, Kastilija La Mančoje, nes ten gyvena daug andalūzų. Valencijos mieste mantilla dėvima Las Fallas festivalio metu. Tolede vykstančiose Corpus Cristi ir miesto patronų procese moterys rengiasi mantilla. Taip pat ir už Atlanto - Peru, Čilėje, Gvatemaloje gyva ši tradicija.

- Kaip keitėsi šis kostiumas?

Mantilla skara išgyveno ir aukso amžių ir nuopuolio laikus. Jos populiarumą įtakojo ir politika ir vyraujančios laikmečio mados ir socialiniai pokyčiai visuomenėje. Pavyzdžiui hipių laikais  apie mantilla buvo manoma, kad tai kažkas senovinio ir nepatrauklaus . Jaunos merginos net nenorėjo į jas žiūrėti. Imta manyti, kad šis galvos apdangalas tinka tik vyresnėms moterims.

Apie 1990 metus požiūris pasikeitė kardinaliai: jaunos merginos ėmė rengtis šiuo rūbu, nekreipiant dėmesio į jo dėvėjimo protokolą. Mantilla skaras ėmė derinti su mini suknelėmis, dėvėti jas mergvakariuose, švenčiant Naujuosius metus. Imta su šiuo rūbu elgtis taip, tarsi jis būtų karnavalinis kostiumas. Per dešimtmetį netinkamo mantilla dėvėjimo ji tapo ne atgailos, bet seksualumo simboliu, todėl bažnyčia nebenorėjo šiuo rūbu vilkinčių moterų matyti religinių procesijų metu.

Šiuo metu apie mantilla mokoma Ispanijos mokyklose ir siekiama sudominti mergaites mūsų šalies tradicijomis. Anksčiau puoštis mantilla buvo galima tik nuo 18 metų, tačiau dabar ir mažos mergaitės rengiamos mantilla - tam siuvamos mažos, vaikiškos skaros ir suknelės, organizuojamos vaikų procesijos, kurių anksčiau nebūdavo.

Mantilla skara | ©laimafoto

- Kaip manai, kas laukia mantilla ateityje?

Manau kad ši tradicija liks per amžius. Ji įsišaknijusi mūsų kultūroje, neprarasime jos. Mantilla laukia daug išbandymų, gerų ir blogų laikų. Bet tikiu, kad ji neliks tik relikvija muziejuje.

Ačiū už pokalbį.

Šis straipsnis publikuotas www.bernardinai.lt portale.

 

Nepirkite mums kavos, nusipirkite sau aliejaus!

Už mūsų kuriamas originalias istorijas ir už naudingą informaciją planuojant kelionę atsidėkoti galite pirkdami andalūzišką Virgen Extra aliejų mūsų el. parduotuvėje Lietuvoje.


Taip pat skaitykite:

Skaitykite kitas istorijas:

Ačiū, kad skaitėte! Jei patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo:

Previous
Previous

Šimtas Betliejų

Next
Next

¡Vale hombre, no te preocupes! Istorija apie tai, kaip mokausi kalbėti andalūziškai