Sostai Šventosios Savaitės procesijose

Svarbiausias Šventosios Savaitės (isp. Semana Santa) procesijos akcentas į kurį krypsta visų akys yra „trono“, kurį lietuviškai ko gero reikėtų vadinti „sostu“. Taip vadinami puošnūs neštuvai ant kurių, pakilusi virš minios plaukia svarbiausia, labiausiai gerbiama ir garbinama procesijos ikona - Šv. Mergelė.

Šventoji savaitė Andalūzijoje |©laimafoto

Procesijos metu ją lydi Jėzus Kristus, taigi dažniausiai pamatysite du sostus, nešamus tos pačios brolijos narių. Broliai (jų tarpe šiais laikais galime išvysti ir moterų) rengiasi vienodomis tunikomis ir nešdami sostą lėtai žengia specialiu žingsniu, nuo kurio jis ritmingai siūbuoja. Judėjimo žingsnio greitis užduodamas orkestro ir būgnų ritmais, o eiseną reguliuoja vyriausiasis brolis, kuris perduoda nurodymus balsu ir varpo dūžiais.

Sosto dydį apriboja tik vienas dalykas – bažnyčios, iš kurios jis bus išnešamas, durų plotis ir aukštis. Sostai būna įvairių dydžių, o kartais gali sverti kelias tonas, todėl jų nešimui tenka pasitelkti kelias dešimtis, o kartais net kelis šimtus nešikų. Sostai pradedami ruošti likus maždaug savaitei iki procesijos, o jų puošimo darbams dažnai net iš kitų miestų kviečiami tokio darbo specifiką išmanantys dekoratoriai.

Šventoji savaitė Andalūzijoje |©laimafoto

Ant sostų siūbuojančios Šv. Mergelės yra apgobiamos auksu siuvinėtais apsiaustais, jų galvas puošia auksinė, brangakmeniais puoštos karūnos. Auksu, sidabru siuvinėjamas ją saugantis baldakimas, brangiais metalais žiba žvakidės ir sosto dekoracijos – viso sosto vertė yra sunkiai įsivaizduojama. Šv. Mergelę procesijoje lydintis Jėzaus sostas kiek kuklesnis – iš dekoracijų dažniausiai paliekamas tik kryžius, mažiau aukso ir sidabro, nėra statomas baldakimas, o ir pats Jėzus rengiamasapgobiamas tunika arba dėvi tik juosmens raištį ir erškėčių vainiką.

Šventoji savaitė Andalūzijoje |©laimafoto

Procesijos metu Šv. Mergelė išeina iš bažnyčios palaiminti savo rajono bendruomenės ir viso miesto, ji sutinkama kaip tikra karalienė – iš balkonų jai beria žiedlapius, ją palydi giesmėmis, pasveikinimo šūksniais ir plojimais. Dažniausiai girdimas emocinis šūksnis „Viva la Virgen, guapa, guapa, guapa!” – kas reiškia „Tegyvuoja Mergelė, gražuolė, gražuolė, gražuolė!“ Daugybė žmonių mergelės laukia gatvėse, jai praeinant nubraukia ašarą, o kai kurie lydi kelias valandas trunkančia eiseną, kol pagaliau sostai grįžta atgal į bažnyčią. 

 

Norite pakeliauti po Andalūziją giliau, įdomiau, kitoniškiau?

Parašykite mums andaluzija@virgenextra.lt, suplanuosime kelionę kartu.


Nepirkite mums kavos, nusipirkite sau aliejaus!

Už mūsų kuriamas originalias istorijas ir už naudingą informaciją planuojant kelionę atsidėkoti galite pirkdami andalūzišką Virgen Extra aliejų mūsų el. parduotuvėje Lietuvoje.

 

Taip pat skaitykite:

Skaitykite kitas istorijas:

Ačiū, kad skaitote! Jei patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo:

Prisijunkite prie mūsų sekėjų rato:

Previous
Previous

Semana Santa žaliems

Next
Next

Meskite į mane akmenį, arba viskas apie Nazarėnus