Naujausios istorijos

Sevilijoje keramikos margumynas tiesiog šėlsta. Ispanijos aikštė geriausias to įrodymas – ten išvysite įvairiausių formų, spalvų glazūruotas keramikos plyteles, glazūra tapytus paveikslus, pano, herbus ir erdvines dekoracijas. Spalvotos keramikos rasite ne tik didikų rūmuose, bet ir eilinio daugiabučio laiptinėje.

Andalūzijos didieji - Sevilija, Granada, Kordoba, Kadisas ir Malaga traukia miestų mylėtojus. Turintys savitą atmosferą, stiprų kultūrinį charakterį, gilias tradicijas. O tuo pačiu atviri naujovėms ir šiuolaikiški. Karštą vasarą sunkiai įveikiami, kitu metų laiku mielai atsiduodantys keliautojams. Neriame į juos, skaitome jų kodus, bandome apibūdinti charakterius.

Kažkur skaičiau, kad didžiausias pasaulyje gyvas organizmas yra Armillaria ostoya, dar vadinamas Medaus grybas. Jo dydis sunkiai įsivaizduojamas, nes didžioji jo dalis - grybiena auga po žeme. 2011 metais Sevilijoje išdygęs grybas irgi įspūdingo dydžio, tačiau po žeme slepiasi tik nedidelė jo dalis. Ir dar - šis grybas, ko gero, pats brangiausias pasaulyje.

Galite rasti daugybę patarimų, kaip Seviliją pažinti per vieną, dvi ar net tris dienas. Mes šiame mieste praleidome kur kas daugiau, tad galiu užtikrintai pasakyti – Sevilijos per dieną, tris ar net per savaitę tikrai nepažinsite. O kuo toliau ją tyrinėsite, tuo ji labiau stebins ir žavės. Sevilija paslaptinga, užburianti, įtraukianti ir matuojama ne laiku ir net ne koordinačių sistemomis, o visais mums duotais pojūčiais.

Alcázar yra tvirtovė, kurioje įsikūrusi šalies valdovo rezidencija, todėl ji yra didesnė ir puošnesnė nei alkazaba – miesto valdytojo citadelė. Alcazabų arba bent jų griuvėsių Andalūzijoje galite pamatyti vos ne kiekviename senesniame miestelyje, o štai Karališkieji Alkazarai yra tik du – Sevilijoje ir Kordoboje.

Manote, kad raudonieji turistiniai autobusai - Londono simbolis? Tame tik dalis tiesos. Taip, City Sightseeing pavadinimas yra angliškos kilmės, tačiau pirmieji šiuo ženklu pažymėti autobusai 1998 metais išriedėjo į Sevilijos gatves Andalūzijoje.

Ispanijos aikštė buvo statoma 1929 metais atidarytai Iberoamerikos parodai ir savo forma simbolizavo platų glėbį, į kurį turėjo tilpti (o gal iš jo siekė ištrūkti?) visos, kažkada kolonijomis buvusios Pietų ir Centrinės Amerikos šalys. Šiais laikais „glėbys“ atrodo mažiau pretenzingai ir jame savanoriškai buriasi visi norintys.

Dar 1976 metais, naujasis Ispanijos karalius Juan Carlos su karaliene Sofija, keliaudamas po Amerikos žemyną pasiūlė 1992 metais Sevilijoje surengti pasaulinę Iberoamerikos šalių parodą. Panašią parodą 1929 metais buvo organizavęs jo senelis Alfonso XIII. Tai buvo labai toliaregiškas lobistinis žingsnis – 1992 metais pasaulis turėjo minėti Amerikos atradimo 500 metų jubiliejų, o Sevilija su atradimu turėjo tiesioginį ryšį.

Jaunystėje labiau žavėjausi istorijomis apie indėnus ir romėnus. Susidomėjimas indėnais išblėso atradus, kad jų nuotykiai su istorine tiesa turi mažai ką bendro. O štai Roma iki šiol mane traukia, nes jos istorija egzistavo ne fantazijų knygose, o tikrovėje.

Petra yra kalno uolose iškaltas miestas Jordanijoje. Tikrai įspūdingas, unikalus ir vienintelis toks pasaulyje. Sutinku, kad andalūziška Petra kur kas kuklesnė, tačiau toks palyginimas labiau atskleidžia panašumus, o nei skirtumus. Osunos miesto pakraštyje esantys smiltainio karjerai tūkstančius metų tiekė akmenis namų, pilių, rūmų ir bažnyčių statybai, o naujaisiais laikais pateko į modernių akmenskaldžių ir skulptorių rankas ir tapo erdve kultūros renginiams.

Andalūzijoje yra bent keletas miestelių, kurie didžiuodamiesi save vadina „Andalūzijos balkonu“, nes visi jie pakibę ant apylinkėse dominuojančių uolų šlaitų, nuo kurių atsiveria vaizdai iki pačio horizonto. Sevilijos pašonėje įsikūrusi Karmona pastatyta ant 200 metrų aukščio Alcores kalnagūbrio grandinės, nuo kurios gali apžvelgti beveik iki horizonto plytinčią La Vegą, laikomą karščiausia Andalūzijos lyguma.

Žvelgiant pro mašinos langą, Osunoje nepastebės nieko išskirtinio – kalvos ant kurių arba bažnyčia arba maurų tvirtovės griuvėsiai, varpinių bokštų viršūnės, keli gelsvo smiltainio rūmai ir baltai dažyti senamiesčio namukai. Pavadintum ją tipiniu Sevilijos provincijos miesteliu, bet Osuna tokia nenori būti. Ir tam tikrai yra priežasčių.

Manoma, kad Spal miestas buvo pavadintas finikiečių dievo Baal garbei. Vėliau Romėnai suteikė šiam pavadinimui lotynišką skambėsį - Hispalis, vizigotai sutrumpino iki Spalis, maurai transformavo į Ishbiliya, o XIII amžiuje užkariavę miestą kastiliečiai pervadino jį į Seviliją. Visuose naujuose miesto pavadinimuose likdavo vardo dalelytė iš praeities. Panašiai atsitiko ir su architektūriniu Sevilijos paveldu.

Žvelgiant iš Cuna gatvės “Palacio de la Condesa Lebrija” panašūs į rūmus tik tuo, kad į vidų pateksi pro didžiulius, dekoratyvinėmis vinimis kaustytus vartus, o virš jų esančio balkono frizas puoštas renesanso stiliaus lipdiniais. Iš pirmo žvilgsnio tai dar vienas Sevilijos stiliaus namas, panašus į daugelį tame rajone, kol nepatenki vidun.