Naujausios istorijos iš Andalūzijos:
Atalaya ir vikingų sūriai
Jei šiuo metu keliaujate po Andalūziją – sustokite ir pasilypėję ant aukštesnio kalno apsižvalgykite – kur nors horizonte turėtumėte pamatyti vienišą bokštą arba bent jau jo griuvėsius. Šiuo metu yra žinomi 125 geriausiai išlikę bokštai (vadinami atalaya), tačiau jų griuvėsių yra kelis kartus daugiau. Pirmieji atalya buvo pradėti statyti XI amžiuje aplink Seviliją, o per sekančius kelis šimtus metų išplito po visą Andalūziją. Kodėl?
Osuna. Andalūziška Petra
Petra yra kalno uolose iškaltas miestas Jordanijoje. Tikrai įspūdingas, unikalus ir ko gero vienintelis toks pasaulyje. Sutinku, kad andalūziška Petra kur kas kuklesnė, tačiau toks palyginimas labiau atskleidžia panašumus, o nei skirtumus. Osunos miesto pakraštyje esantys smiltainio karjerai tūkstančius metų tiekė akmenis namų, pilių, rūmų ir bažnyčių statybai, o naujaisiais laikais pateko į modernių akmenskaldžių ir skulptorių rankas ir tapo erdve kultūros renginiams.
UNESCO parodys jums kelią
Gal norėtumėte pakeliauti po Andalūziją kišenėje turėdami ne šiaip kelionių vadovą, o UNESCO saugomo paveldo objektų sąrašą? Andalūzijos sąrašas nėra trumpas – jeigu kiekvienam pažymėtam objektui skirtumėte bent po pilną dieną, susidarytų įspūdinga 8 dienų kelionė. Tiesa, vienas šio sąrašo objektų yra gana abstrakčiai aprašytas, todėl jo apžiūrą patartume derinti su kitų paveldo paminklų lankymu.
Karmona. 5000 metų Andalūzijos keptuvėje
Andalūzijoje yra bent keletas miestelių, kurie didžiuodamiesi save vadina „Andalūzijos balkonu“, nes visi jie pakibę ant apylinkėse dominuojančių uolų šlaitų, nuo kurių atsiveria vaizdai iki pačio horizonto. Sevilijos pašonėje įsikūrusi Karmona pastatyta ant 200 metrų aukščio Alcores kalnagūbrio grandinės, nuo kurios gali apžvelgti beveik iki horizonto plytinčią La Vegą, kuri laikoma karščiausia Andalūzijos lyguma. Taigi Karmonos gyventojai nieko nepagražina girdamiesi, kad jų miestas yra balkonas su vaizdu... į keptuvę.
Kelionės po UNESCO saugomus landšaftus
Pasirodo yra ir tokių... UNESCO saugomų landšaftų sąrašas sudaromas nuo 1992 metų. Į jį įtraukiami landšaftai, tapę unikaliais dėl žmogaus ir gamtos bendro veiklos rezultato. Sąraše yra daugiau, nei 100 objektų, tokių kaip Luaros slėnis, Šampanės kalvos, Mediči vilos ir sodai Toskanoje, Kernavės Piliakalniai ,Neringos kopos, Cornwall and Vest Devon kasyklos ir kt. Andalūzai mano, kad laikas į šiuos sąrašus įtraukti ir alyvmedžių giraites.
Sevilijos pelkės
Finikiečiai Sevilijos gyvenvietę įkūrė gilios Tartesijos įlankos pakrantėj, visais šalia Guadalquivir upės žiočių. Per daugiau nei tris tūkstančius metų upės delta pasislinko per 90 kilometrų pietvakarių kryptimi, įlanka užsinešė dumblu, todėl dabar jos vietoje plyti didžiulė pelkė, kuri vadinama Marismas de Guadalquivir.
Osuna. Kaip nebūti tipiniu
Žvelgianti pro mašinos langą akis Osunoje nepastebės nieko išskirtinio – kalvos ant kurių arba bažnyčia arba maurų tvirtovės griuvėsiai, varpinių bokštų viršūnės, keli gelsvo smiltainio rūmai ir baltai dažyti senamiesčio namukai. Pavadintum ją tipiniu Sevilijos provincijos miesteliu, bet Osuna tokia nenori būti. Ir tam tikrai yra priežasčių.
Itálica. Istorijos donoras
Jaunystėje labiau žavėjausi istorijomis apie indėnus ir romėnus, nei apie keliautojus ar kosmoso užkariautojus. Istorijos apie Vinetų, Spartaką, Čingačhuką, Cezarį ir Kleopatrą, Topą ir Harį – ech, kaip puikiai leidau laiką apie visus juos skaitydamas! Tačiau susidomėjimas indėnais išblėso atradus, kad jų nuotykiai su istorine tiesa turi mažai ką bendro. Kai vėliau juos sutikau keliaudamas po Arizoną ir Nevadą - nei vienas nepriminė Čingačguko ar Geronimo. O štai Roma iki šiol mane traukia tarsi magnetas, nes jos istorija egzistavo ne fantazijų knygose, o tikrovėje. Ir naujų atradimų džiaugsmas dabar dar didesnis, nes romėnai Andalūzijos istorijoje paliko aiškiai matomus ir net apčiuopiamus pėdsakus. Tiek apčiuopiamus, kad dalelytę Romos net gali įsidėti į kišenę.