Rinkdamiesi kelionės maršrutą Andalūzijoje venkite išankstinių nuostatų, tokių kaip „nieko įdomaus, turistinis kičas, banalu“. Nekartą įsitikinome, kad užsukus į nieko nežadančią vietą gali nustebti taip, kad daug neabejodamas ją vėliau rekomenduosi kitiems. Almuñécar (reikėtų tarti almunjiekar) yra keistoje vietoje įspraustas Granados provincijos pakrantės miestelis.

2021 metais „National Geographic“ savo Twiter paskyroje (kurią seka 27 mln) paskelbė Juan Carlos Fajardo darytą La Villa bažnyčios nuotrauką, primindamas kad šis vaizdas 2015 metais buvo įtrauktas į „10 geriausių pasaulio vaizdelių sąrašą“.

Granato medžio vaisius yra šio miesto simbolis, nors labai tikėtina, kad miesto ir provincijos pavadinimas su šiuo vaisiumi nėra susijęs. Nustebote? Granáda stebina kiekviename žingsnyje, o norint trumpai apibūdinti miestą ir visą provinciją, pakanka vieno žodžio, kuriame telpa visa gamtos, gastronomijos, kultūros įvairovė ir kontrastai - Alhambra.

Jei neapsisprendžiate - norite būti astronautu, astronomu ar astrologu – pradėkite nuo astroturizmo! Kelias valandas pasižvalgę po visatos begalybę arba atrasite savo pašaukimą, arba nusivylę vaizdais ir įspūdžiais grįšite prie žemiškųjų rūpesčių. Netoli Alhama de Granada miestelio yra Sky Andaluz – vieta, kurioje tiek gimsta, tiek ir užgęsta kosminės svajonės. Naktinis žygis po žvaigždėtą dangų nepalieka abejingų.

Pasirodo yra ir tokių... UNESCO saugomų landšaftų sąrašas sudaromas nuo 1992 metų. Į jį įtraukiami landšaftai, tapę unikaliais dėl žmogaus ir gamtos bendro veiklos rezultato. Sąraše yra daugiau, nei 100 objektų, tokių kaip Luaros slėnis, Šampanės kalvos, Mediči vilos ir sodai Toskanoje, Kernavės Piliakalniai ,Neringos kopos, Cornwall and Vest Devon kasyklos ir kt. Andalūzai mano, kad laikas į šiuos sąrašus įtraukti ir alyvmedžių giraites.

Paminėjus šio miestelio pavadinimą apylinkių žmonės sutrinka ir ima kalbėti pašnibždomis. “Savo akimis matėme, kaip jų raganos pasitepa pažastis sviestu ir mėnulio pilnaties šviesoje sklando virš slėnio“. Kito kaimelio gyventojas pirštu rodo į kalno pusę ir prisiekia ne kartą matęs, kaip pulkas rankomis susikibusių moterų, sukosi ratu mėnesienoje ir šaukė pasirodyti Nelabąjį. Soportújar turi šiurpą keliančią reputaciją, kuri puikiai tinka helovyno vakarėlio šventimui. Tačiau šio miestelio gyventojai raganiškų ritualų ritmu gyvena ir visas likusias metų dienas ir naktis.

Senuose dokumentuose minima, kad 1425 metais į Saragosos miestą atvyko būrys tamsaus gymio keliautojų. Jiems vadovavo Don Chuanas, prisistatęs Mažojo Egipto kunigaikščiu. Toks aukštas atvykėlio statusas leido jam tiesiogiai kreiptis į karalių Alfonsą V ir prašyti leidimo tęsti piligriminę kelionę į Santjago de Kompostelą. Prašyme nurodyta, kad reikėtų ne tik leidimo, bet ir „Apsaugos rašto“, kuris garantuotų saugią kelionę, kuri užtruks septyneris metus. Tačiau atvykėlių iš Mažojo Egipto kelionė po Ispaniją užtruko gerokai ilgiau.

Tikriausiai daugelis esate girdėję apie didžiausią Granados miesto stebuklą Alhambrą, bet gal ne visi žinote, kad kalva, ant kurios pastatyti šie įstabūs rūmai vadinama La Sabika (lt. Gryno aukso luitas). Priešais Alhambrą  stūkso kitas, ne ką mažesnis Valparaíso (lt. Rojaus slėnio) kalnas, tačiau jis yra jau kitame Darro (lt. Duodančios aukso) upės krante. Valparaíso kalno šlaitus yra apgobęs  seniausias Granados rajonas – Albaicín... Pasiklydote vietovardžiuose? Pradedame nuo pradžių.