Kordobos
miestas ir provincija
Vasara čia labai karšta. Gal todėl Kordoba yra apatiška, uždara ir santūri, o viską kas geriausia ir gražiausia saugo už aukštų miesto sienų, geležimi kaustytų vartų, vidiniuose senamiesčio kiemeliuose ir po Mečetės – Katedros skliautais.
Kas netilpo sostinėje - saugiai išslapstyta ramiuose provincijos miesteliuose, kalnų slėniuose ir upių kanjonuose. „Nepaklausi – neatsakys, nepabelsi – neatidarys“ – štai jums taikliausias Kordobos ir visos provincijos apibūdinimas.
Ši provincija pilna paslapčių, todėl – klausiame ir beldžiamės...
Naujausios istorijos
Andalūzijos didieji - Sevilija, Granada, Kordoba, Kadisas ir Malaga traukia miestų mylėtojus. Turintys savitą atmosferą, stiprų kultūrinį charakterį, gilias tradicijas. O tuo pačiu atviri naujovėms ir šiuolaikiški. Karštą vasarą sunkiai įveikiami, saulėtą žiemą mielai atsiduodantys keliautojams. Neriame į juos, skaitome jų kodus, bandome apibūdinti charakterius.
Imperatoriaus Augusto laikais antikinė Corduba tiek išsiplėtė, kad atsirėmė į dešinį Guadalkivyro upės krantą, todėl buvo pradėtos akmeninio tilto statybos. Kada jos baigėsi nežinoma, nepaisant to, šis tiltas buvo vienintelis Kordoboje dar beveik du tūkstančius metų!!! Antrasis, permestas per Guadalquivir upę ir pavadintas San Rafelio vardu pastatytas tik 1953 metais.
Matomas iš toli, Kordobos „Alcázar de los Reyes Cristianos“ yra pačioje miesto širdyje, jo tikrai nereikia ieškoti žemėlapyje, klaidžiojant siauromis senamiesčio gatvėmis. Tačiau jo lankymas paliekamas „kitam kartui“, dėl laiko stokos. O kas, jei šiai lankytinai vietai rastumėte pusantros valandos net ir labai intensyviame dienos plane?
Kadangi Ispanijoje almodovarų yra daug, tai šis vadinamas Almodovar del Río. Tai nedidelis Kordobos miesto pašonėje esantis miestelis iš tolo išsiskiriantis įspūdinga pilimi kalno viršūnėje. Nors pilių ir tvirtovių Andalūzijoje tikrai netrūksta, ši atrodo kažkokia netikra - tarsi dekoracija, laikinai suręsta viduramžių filmo kūrimui. Čia buvo nufilmuoti keli Sostų karų epizodai. Ir taip, pilis tikra, o po ją pasivaikštinėti tikrai verta.
„Ar verta išlipti iš traukinio ir apžiūrėti Kėdainius?“ Ką atsakytumėte į tokį nepažįstamo keliautojo klausimą, perkančio bilietą iš Vilniaus į Klaipėdą? „Žinoma, kad taip!“ – derėtų atsakyti, jei keliautojas yra škotas, domisi žydų tautos istorija, Radvilų šeimos palikimu ir yra prisiekęs agurkų augintojas. O kam patartume užsukti į Liuceną, esančią šalia greitkelio, vedančio į Kordobą?
Pro Rute teko pravažiuoti kelis kartus. Iš šalikelės reklamų jau žinojome, kad kažkur šiame miestelyje yra vertas dėmesio restoranas, viešbutis, kelios saldumynų gamyklos ir anyžiaus muziejus. Iš kur tas anyžius Kordobos provincijos pakraštyje, paklausite Jūs?
Gegužės mėnesį Kordobos senamiestis virsta spalvų, kvapų ir gėlių fiesta. Dviem savaitėms savo kiemelių duris miestelėnai atveria „Fiesta de los Patios“ festivalio lankytojams, kad parodytų įspūdingus miesto brangakmenius, o taip pat laimėtų pagrindinį – gražiausio kiemelio prizą.