Vasara čia labai karšta. Gal todėl Kordoba yra apatiška, uždara ir santūri, o viską kas geriausia ir gražiausia saugo už aukštų miesto sienų, geležimi kaustytų vartų, vidiniuose senamiesčio kiemeliuose ir po Mečetės – Katedros skliautais.
Kas netilpo sostinėje - saugiai išslapstyta ramiuose provincijos miesteliuose, kalnų slėniuose ir upių kanjonuose. „Nepaklausi – neatsakys, nepabelsi – neatidarys“ – štai jums taikliausias Kordobos ir visos provincijos apibūdinimas.
Ši provincija pilna paslapčių, todėl – klausiame ir beldžiamės...
Galvojate, kad geriausiai apie grybus išmano „nuogos dzūkų mergos“, o grybų mokslų fakultetas turėtų būti įsteigtas kur nors Marcinkonyse ar netoli Merkinės? Nustebsite, tačiau „Grybų institutas“ jau yra įkurtas ir gana netikėtoje vietoje – beveik pačiame Andalūzijos centre.
Keliautojai, kurie skiria Kordobos miesto apžiūrai tik dieną, dažniausiai čia nesilanko. Geriausiu atveju praeina tik šios tvirtovės sienų metamu šešėliu skubėdami aplankyti kitas šio miesto įžymybes – Mečetę - Katedrą, senąjį Romos tiltą ar Juderia kvartalą. Kordobos „Alcázar de los Reyes Cristianos“ yra matomas iš toli, yra pačioje miesto širdyje, jo tikrai nereikia ieškoti žemėlapyje, klaidžiojant siauromis senamiesčio gatvėmis, tačiau jo lankymas paliekamas „kitam kartui“ dažniausiai dėl laiko stokos. O kas, jei šiai lankytinai vietai rastumėte pusantros valandos laiko net ir labai intensyviame dienos plane?
Andalūzijoje ko gero nerasi būsto, kurio langai nebūtų dengiamos žaliuzėmis. Tačiau mažesniuose miesteliuose gajus ir kitas įprotis – įėjimo duris pridengti užuolaida. Kai kuriuose vietose durų užuolaidas naudoja tik vasarą, tačiau Alpucharos regione, kuris randasi pietinėje Sierra Nevados kalnų pusėje užuolaidos siuvamos iš storos medvilnės, todėl ant durų kabo net žiemą. Vieni mano, kad tos užuolaidos yra tiesiog toks vietos stiliukas, tačiau priežasčių yra daugiau.
Kadangi Ispanijoje almodovarų yra daug, tai šis vadinamas Almodovar del Río. Tai nedidelis Kordobos miesto pašonėje esantis miestelis iš tolo išsiskiriantis įspūdinga pilimi kalno viršūnėje. Nors pilių ir tvirtovių Andalūzijoje tikrai netrūksta, ši pilis atrodo kažkokia netikra - tarsi dekoracija, laikinai suręsta viduramžių filmo kūrimui. Čia buvo nufilmuoti keli Sostų karų epizodai. Ir taip, pilis yra tikra, o po ją pasivaikštinėti tikrai verta.
Gal norėtumėte pakeliauti po Andalūziją kišenėje turėdami ne šiaip kelionių vadovą, o UNESCO saugomo paveldo objektų sąrašą? Andalūzijos sąrašas nėra trumpas – jeigu kiekvienam pažymėtam objektui skirtumėte bent po pilną dieną, susidarytų įspūdinga 8 dienų kelionė. Tiesa, vienas šio sąrašo objektų yra gana abstrakčiai aprašytas, todėl jo apžiūrą patartume derinti su kitų paveldo paminklų lankymu.
Skambiname poniai Mercedes prašydami, kad rezervuotų mums vietas pirmosiose eilėse. Jeigu jau ryžomės dalyvauti tokioje šventėje - negalime praleisti net smulkiausios detalės. Patikiname, kad nesame ištroškę kraujo ar šiurpą keliančių vaizdų, pažadame, kad gerbsime vietos tradicijas ir laikysimės taisyklių, kad ir kokios keistos jos pasirodytų. Tokioje fiestoje dalyvausime pirmą kartą, todėl nusiteikiame maksimaliems išbandymams. Jau pats fiestos pavadinimas kalba už save: „La Matanza“ (skerstuvės).
Pasirodo yra ir tokių... UNESCO saugomų landšaftų sąrašas sudaromas nuo 1992 metų. Į jį įtraukiami landšaftai, tapę unikaliais dėl žmogaus ir gamtos bendro veiklos rezultato. Sąraše yra daugiau, nei 100 objektų, tokių kaip Luaros slėnis, Šampanės kalvos, Mediči vilos ir sodai Toskanoje, Kernavės Piliakalniai ,Neringos kopos, Cornwall and Vest Devon kasyklos ir kt. Andalūzai mano, kad laikas į šiuos sąrašus įtraukti ir alyvmedžių giraites.
Tuo metu, kai Paryžius ir Londonas buvo vikingų niokojami provincijų miestai, o apie Berlyną dar niekas nebuvo girdėjęs, Kordoba visame pasaulyje garsėjo kaip labiausiai apgyvendintas, turtingiausias ir klestintis Europos miestas,pirmaujantis švietimo ir kultūros centras. Iš šio miesto Umayjadų dinastijos kalifai valdė beveik visą Pirėnų pusiasalį ir statė didžiausią pasaulyje Mečetę. Savo laiku Kordoba savo reikšme prilygo Konstantinopoliui ir Bagdadui.
„Ar verta išlipti iš traukinio ir apžiūrėti Kėdainius?“ Ką atsakytumėte į tokį nepažįstamo keliautojo klausimą, perkančio bilietą iš Vilniaus į Klaipėdą? „Žinoma, kad taip!“ – derėtų atsakyti, jei keliautojas yra škotas, domisi žydų tautos istorija, Radvilų šeimos palikimu ir yra prisiekęs agurkų augintojas. O kam patartume užsukti į Liuceną, esančią šalia greitkelio, vedančio į Kordobą?
Pro Rute teko pravažiuoti kelis kartus, todėl iš šalikelės reklamų jau žinojome, kad kažkur šiame miestelyje yra vertas dėmesio restoranas, viešbutis, kelios saldumynų gamyklos ir anyžiaus muziejus. Iš kur tas anyžius Kordobos provincijos pakraštyje, paklausite Jūs?
Gegužės mėnesį Kordobos senamiestis virsta spalvų, kvapų ir gėlių fiesta. Dviem savaitėms savo kiemelių duris miestelėnai atveria „Fiesta de los Patios“ festivalio lankytojams, kad parodytų įspūdingus miesto brangakmenius, o taip pat laimėtų pagrindinį – gražiausio kiemelio prizą.