Istorijos
iš Andalūzijos
Meilės romaną su Andalūzija galite pradėti skaitydami šias istorijas. Visos jose minimos vietos – mūsų aplankytos, patiekalai – išragauti, emocijos – išgyventos, o patirtys užrašytos su neslepiama meile šiam kraštui.
Pasisemkite iš jų įkvėpimo, įsimylėkite Andalūziją ir ruoškitės jaudinančiam susitikimui!
Naujausios istorijos
Tabernas. Holivudas dykumoje
Dykumų yra visuose pasaulio kontinentuose, Europoje tokia vienintelė. Ją rasite Almerijos provincijoje - Desierto de Tabernas. Dykuma vadinama teritorija, kurioje per metus iškrenta mažiau nei 250 mm kritulių. Čia mažai augmenijos ir labai savotiškas gyvūnijos pasaulis, užtat gausu gamtinių iškasenų. Dėl specifinio reljefo ir klimato šios zonos nelabai domina keliautojus. Tad kaip Tabernas dykumai savo rūsčiais landšaftais ir dulkėmis vis gi pavyko privilioti pasaulinio lygio kino kūrėjus?
Alcalá la Real. Miesto kelionė žemyn
Ankstyvaisiais viduramžiais ant aukštų uolų tvirtoves ir pilis statė ne tam, kad jų gyventojai, ramiai siurbčiodami arbatą ar vyną galėtų grožėtis įspūdingomis apylinkių panoramomis. Net ypatingai turtingi valdovai mieliau investuodavo savo turtus ne į naujų gobelenų ar drabužių kolekciją, bet į dar vieną sargybos bokštą, ar papildomą sienos juostą. Alcalá la Real tvirtovė buvo statoma ir griaunama šešis amžius, o atėjus taikai „nusileido“ nuo uolos ir tapo miestu.
Senda Litoral. Pirma linija prie jūros
Idealus poilsis prie jūros atrodo taip: ryte jus žadina tingus bangų ošimas; popiet į paplūdimį nusileidžiate tiesiai iš apartamentų; vakare valgydami žuvį restoranėlyje ant jūros kranto akimis palydite saulę. Po vakarienės pavaikštinėjate pakrantės promenada grįžę be jėgų krentate į lovą. Ech! Malonus ir varginantis tas jūros artumas...
Bjaurusis ančiukas Torrox
Torrox yra nedidelis Costa del Sol kaimelis – pueblo, Axarquia zonoje. Jis per mažas formuoti savo įvaizdį pats, todėl tokiems miesteliams kaip jis tenka išsirinkti kažką standartinio iš jau paruoštos įvaizdžio duomenų bazės. Torrox pasielgė drąsiai – šalia savo pueblo vardo įsirašė, kad „čia geriausias Europos klimatas”. Drąsus teiginys, net be šauktuko pabaigoje. Taigi – drąsos šiam pueblo netrūksta, o kuo jis dar nustebins?
Colomares: vienos pilies istorija
„Reikia leisti žmonėms daryti beprotybes, nes tik tuomet jie sukuria kažką nepaprasto“, - teigia Carlos Martín. Jo tėvas, Esteban Martín, prieš trisdešimt metų, kartu su keliais mūrininkais Benalmadenoje savo rankomis pastatė keistą Colomares pilį. Tuomet nesulaukusi pripažinimo ir šlovės dabar ji tapo vieta, į kurią pasifotografuoti lekia nuomonės formuotojai iš viso pasaulio. Iš pažiūros tai nei pilis, nei tvirtovė, nei muziejus. Esteban Benalmadenoje sukūrė didžiausią kada nors pasaulyje Kristupui Kolumbui ir Amerikos atradimo istorijai skirtą paminklą.
Tarifa. Heraklio stulpai
Anksčiau Gibraltaro sąsiauris buvo toks siauras ir niūrus, kad niekas į jį nedrįsdavo net įplaukti. Jūreiviai manė, kad už šių uolų baigiasi pasaulis, o jas praplaukusį laivą pagaus srovė arba viesulas ir nublokš milžinišku kriokliu į bedugnę ar net pragarą. Tačiau finikietis Melkartas išdrįso pasižvalgyti kitoje pasaulio pusėje – praplatino sąsiaurį perplėšdamas arti susiglaudusias uolas ir atvėrė jūrų kelią į Atlanto vandenyną.
Osuna. Kaip nebūti tipiniu
Žvelgiant pro mašinos langą, Osunoje nepastebės nieko išskirtinio – kalvos ant kurių arba bažnyčia arba maurų tvirtovės griuvėsiai, varpinių bokštų viršūnės, keli gelsvo smiltainio rūmai ir baltai dažyti senamiesčio namukai. Pavadintum ją tipiniu Sevilijos provincijos miesteliu, bet Osuna tokia nenori būti. Ir tam tikrai yra priežasčių.
Soportújar. Raganiška reputacija
Paminėjus šio miestelio pavadinimą apylinkių žmonės sutrinka ir ima kalbėti pašnibždomis. “Savo akimis matėme, kaip jų raganos pasitepa pažastis sviestu ir mėnulio pilnaties šviesoje sklando virš slėnio“. Kito kaimelio gyventojas pirštu rodo į kalno pusę ir prisiekia ne kartą matęs, kaip pulkas rankomis susikibusių moterų, sukosi ratu mėnesienoje ir šaukė pasirodyti Nelabąjį. Soportújar turi šiurpą keliančią reputaciją, kuri puikiai tinka tik helovyno vakarėlio šventimui, tačiau šio miestelio gyventojai raganiškų ritualų ritmu gyvena ir visas likusias metų dienas ir naktis.
Odė aukojamam buliui
Tikrai sutinku su siūlymu, kad silpnesnių nervų žiūrovai turėtų būti perspėjami iš anksto. Gal ant reklaminių plakatų, gal jau arenos prieigose reikėtų parašyti, kad renginio metu bus pralietas kraujas ir tikrai nukentės keli iš pažiūros sveikai ir žvaliai atrodantys buliai. Smulkesniu šriftu dar reikėtų pridėti, kad ir kitų renginio dalyvių, net žiūrovų saugumas nėra garantuotas.
Lucena. Lai Saugo Mus Dievas
„Ar verta išlipti iš traukinio ir apžiūrėti Kėdainius?“ Ką atsakytumėte į tokį nepažįstamo keliautojo klausimą, perkančio bilietą iš Vilniaus į Klaipėdą? „Žinoma, kad taip!“ – derėtų atsakyti, jei keliautojas yra škotas, domisi žydų tautos istorija, Radvilų šeimos palikimu ir yra prisiekęs agurkų augintojas. O kam patartume užsukti į Liuceną, esančią šalia greitkelio, vedančio į Kordobą?
Cabo de Gata. Apie kates ir ugnikalnius
San José miestelis Katės iškyšulyje (isp. Cabo de Gata) jau pirmą kartą apsilankius nustebino kačių gausybe. Nedidelėje, žuvies restoranėlio apšviestoje prieplaukoje tupėjo pulkas kačių, kurios įdėmiai stebėjo vakarieniaujančius. Greitai supratome, kad restorano staliukai priklauso skirtingiems kačių bendruomenės klanams ir yra atidžiai ginami nuo pašaliečių. „Jūs patekote į jų nelaisvę“ - pajuokavo šalia vakarieniaujanti olandų pora.
Cueva de Nerja. Skradžiai žemę
Yra žmonių, kurie Viduržemio jūros paplūdimyje galėtų nepavargdami vartytis savaitėmis – skaitydami visą metinę žurnalų prenumeratą, megzdami šeimai žieminių kojinių ir šalikų kolekciją, arba ragaudami gaivius paplūdimio kokteilius ir rinkdami jų skėtukų kolekciją. Svarbiausia – kad niekas netrukdytų, ypač darbo reikalais. O norintiems poilsiauti kiek aktyviau Viduržemio jūros pakrantė siūlo daugybę atrakcijų ir įdomybių.
Minas de Rio Tinto. Pragaras ar Marsas?
Nemanau, kad kuriam iš Jūsų teko pabuvoti Marse. Nebuvau ten ir aš, todėl buvo labai įdomu pamatyti, kaip Marsą įsivaizduoja kiti – irgi niekada jame nebuvę. Smalsumą kelia tai, kad vieta, vadinama Marsu Žemėje, apsupta Huelvos provincijos kalvų, apaugusių kamštinių ąžuolų giraitėmis.
Valgomi - nevalgomi
Ankstyvą šeštadienio rytą gerai nusiteikę mikologų žygio dalyviai lipa iš automobilių ir linksmai klegėdami rikiuojasi instruktažui. Lipame ir mes, bet vos tik išsitraukiame iš bagažinės mikologijai skirtą rekvizitą, tuoj pat gauname pastabą – grybus rinkti į kibirą draudžiama! Uždrausta juos dėti ir į plastikinį maišelį. Jei mus sulaikys gamtos apsaugos inspektorius – gausime baudą.
Karališkoji žirgų šokio mokykla
Pradžioje buvo... klausimai, į kuriuos teko atsakyti raštu: kas atvyksta, apsilankymo tikslas, kam bus naudojamos nuotraukos, kur bus skelbiamas straipsnis ir kas jį skaitys. Nuotraukas be atskiro suderinimo publikuoti draudžiama, o jų derinimas po apsilankymo truko net kelis mėnesius. Viską reikia pasirašyti, išsiųsti ir kantriai laukti tolimesnių nurodymų.
Rute. Anyžiai ir varinės triūbos
Pro Rute teko pravažiuoti kelis kartus. Iš šalikelės reklamų jau žinojome, kad kažkur šiame miestelyje yra vertas dėmesio restoranas, viešbutis, kelios saldumynų gamyklos ir anyžiaus muziejus. Iš kur tas anyžius Kordobos provincijos pakraštyje, paklausite Jūs?
La bahía de Cádiz. Druska sidabro inde
Kadiso miestą vietiniai gyventojai švelniai vadina “La Tacita de Plata” - sidabro indelis. Šio pavadinimo kilmė aiškinama labai įvairiai – neva “Gibraltaro stulpai”, kuriuos perplėšė Heraklis, atidarydamas kelią į Atlantą, buvo iš sidabro.
Garsiausias Ispanijos dėdė
Nerandate žemėlapyje Konjako, Šampanės, Bordo, Pilzeno ar Mozelio? Galiu lažintis, kad šiuos vietovardžius daug lengviau įsivaizduojate ne geografiniame, o gastronominiame kontekste. Ko gero ir Cheresą žymiai lengviau rasite parduotuvės lentynoje, nei žemėlapyje. Cheres de la Frontera yra Kadiso provincijos miestas, pasaulyje išgarsėjęs iš šių vietų kilusio, plačiai pasklidusio ir puikiai įvertinto vyno dėka. Cheres miestas garsus savo cheresu, arba šeriu, kaip jį švelniai vadina anglų poniutės.
Mercado de Atarazanas. Malagos turgus
Turgus yra miesto vizitinė kortelė, spalvotas reprezentacinis atvirukas, milžiniškas gyvas organizmas, kuris akimirksniui reaguoja į naujas madas ir tendencijas, ekonomikos nuosmukius ir atsigavimą. Turgus niekada nediktuoja savo taisyklių ar madų, o prie jų prisitaiko pats, todėl pirkėjas čia visada teisus.
Poncijaus Piloto namas Sevilijoje
Manoma, kad Spal miestas buvo pavadintas finikiečių dievo Baal garbei. Vėliau Romėnai suteikė šiam pavadinimui lotynišką skambėsį - Hispalis, vizigotai sutrumpino iki Spalis, maurai transformavo į Ishbiliya, o XIII amžiuje užkariavę miestą kastiliečiai pervadino jį į Seviliją. Visuose naujuose miesto pavadinimuose likdavo vardo dalelytė iš praeities. Panašiai atsitiko ir su architektūriniu Sevilijos paveldu.