Rute. Anyžiai ir varinės triūbos
Pro Rute teko pravažiuoti kelis kartus, todėl iš šalikelės reklamų jau žinojome, kad kažkur šiame miestelyje yra vertas dėmesio restoranas, viešbutis, kelios saldumynų gamyklos ir anyžiaus muziejus. Iš kur tas anyžius Kordobos provincijos pakraštyje, paklausite Jūs?
Po apsilankymo muziejuje jau žinau, kad anyžių yra įvairiausių! Kas ir kaip šiuo žodžiu vadinama, priklauso nuo kalbos, šalies ir tradicijų. Kiniečiai džiovina magnolijos vaisių, kurį europiečiai vadina žvaigždiniu anyžiumi, kai kurie anyžiumi laiko pankolį, yra ir besipainiojančių tarp absento, anyžiaus, ouzo ir tt.
Tuo tarpu europiečiai turi vieną anyžių – labai kvapnų eterinį aliejų, distiliuojamą iš Pimpinella anisum žolės sėklų. Taigi šiame straipsnyje anyžiumi vadinu ne kokį augalą ar jo vaisių, o eterinį aliejų.
Jį net galima vadinti aliejaus sirupu, nes šiame eteriniame aliejuje esantis anetolis yra 13 kartų saldesnis už cukrų. Be saldumo jis turi ir daug naudingų sveikatai medžiagų, kurios padeda veikti galvai, virškinti pilvui, gerina moterų savijautą.
Destilería Museo de Anís Machaquito, kuriame lankomės šiandien mus pasitinka ne botanikai, kurie pasakoja apie žiedelius ir lapelius, bet chemikai, čia pat salėje vykdantys distiliacijos procesą. Šios didžiulės salės keturiose krosnyse degdamos spragsi alyvmedžio malkos.
Ugnis kaitina varinius puodus, kuriuose verda vanduo sumaišytas su Pimpinella anisum sėklomis. Ispanai jas dar vadina savaip - matalahúva arba matalahúga.
Susidarę garai vamzdžiais patenka į aušintuvus, vėsta, kondensuojasi ir vanduo atsiskiria nuo aliejaus. Aliejus išbėga nedideliu vamzdeliu, po to vėl pilamas į kaitintuvus ir varomas vamzdžiais tiek kartų, kiek reikia jo geriausiai kokybei ir švarumui pasiekti.
Neteko to aliejaus paragauti, bet kvapas muziejuje (kuris iš tiesų yra veikianti anyžiaus gamykla) tikrai įspūdingas. Atrodo, kad esi išsitepęs anyžine karamele ne tik rūbus, bet ir veidą ir rankas. Jautiesi taip, kad patekai į anyžinių čiulpinukų rojų. Taip taip, tų lietuviškų, kurie iki šiol mūsų šalyje pardavinėjami prekybos centruose ir kuriais anksčiau neretas numušdavo net alkoholio ar cigarečių dūmo kvapą burnoje.
Toliau gautas aliejus maišomas su iš Prancūzijos atvežamu cukrinių runkelių spiritu. Dar vėliau šį mišinį jau galima užpilti ant kavos pupelių, vanilės, uogų. Taip gaunami įvairių skonių anyžiaus likeriai.
Anyžiaus aliejus, skiestas su spiritu, Ispanijoje irgi vadinamas anyžiumi. O Chavieras mums pasakoja, kad prieš kelis šimtmečius tai buvo antras pagal populiarumą alkoholinis gėrimas Ispanijoje. Antras po vyno. Prieš porą šimtų metų Ispanijoje nebuvo nei viskių, nei brendžių, romų ar degtinių – vietos gyventojai, orams atšalus, išlenkdavo po taurelę stipresnės anyžinukės ir eidavo į laukus dirbti.
Jau niekas gerai nepamena kodėl būtent Andalūzijos viduryje, Rute mieste ir jo apylinkėse įsikūrė tiek daug anyžių distiliavimo gamyklų. Rafael Reyes Rodríguez įkūrė savo verslą 1860 metais, o po šešiolikos metų jau gamino tai, kas dabar žinoma ANÍS MACHAQUITO pavadinimu. Machaquito buvo vienas garsiausių to laikmečio torerų – tikra to laikmečio žvaigždė, kuri leido savo vardu pavadinti Rafaelio gaminamą anyžinę.
Francisco Reyes, “Destilería Museo de Anís Machaquito” savininkas | ©laimafoto
Dabar anyžiaus fabrikui vadovauja jau ketvirtosios kartos šeimos palikuonis Francisco Reyes. Jis mums pasakoja, kad 160 metų gamybos technologija beveik nepakito. Krosnyse iki šiol deginamos alyvmedžių malkos, distiliacija vyksta šimtus metų naudojamuose variniuose induose ir teka tiek pat metų turinčiais variniais vamzdžiais. Naujesnės tik išpilstymo linijos, o etiketes vis dar kartais greičiau užklijuoja patyrusios darbuotojos rankos, ne šiuolaikinės mašinos.
Francisco, paklaustas kodėl nusprendė į savo anyžiaus gamyklą įsileisti lankytojus, atsako: Neturiu ko slėpti. Yra gamintojų, kurie superka ingredientus iš kitur ir prekiauja tik sumaišytais anyžiniais gėrimais. Mes viską gaminame patys.
ANÍS MACHAQUITO glaudus bendradarbiavimas su visais prekybininkais yra istoriškai susiklosčiusi tradicija, o kai kurie pavyzdžiai net tapo legendomis. Todėl net ir jų gamyklos parduotuvėje negausite įsigyti produkto už ypatingą gamykilnę kainą, bet galėsite nemokamai paskanauti paties Meistro įpiltos anyžinės ir jam išsakyti savo nuomonę.
Norite pakeliauti po Andalūziją giliau, įdomiau, kitoniškiau?
Parašykite mums andaluzija@virgenextra.lt, suplanuosime kelionę kartu.
Nepirkite mums kavos, nusipirkite sau aliejaus!
Už mūsų kuriamas originalias istorijas ir už naudingą informaciją planuojant kelionę atsidėkoti galite pirkdami andalūzišką Virgen Extra aliejų mūsų el. parduotuvėje Lietuvoje.
O taip pat skaitykite:
Skaitykite kitas istorijas:
Ačiū, kad skaitėte! Jei patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo: