Karališkoji žirgų šokio mokykla
Pradžioje buvo... klausimai, į kuriuos teko atsakyti raštu: kas atvyksta, apsilankymo tikslas, kam bus naudojamos nuotraukos, kur bus skelbiamas straipsnis ir kas jį skaitys. Nuotraukas be atskiro suderinimo publikuoti draudžiama, o jų derinimas po apsilankymo truko net kelis mėnesius. Viską reikia pasirašyti, išsiųsti ir kantriai laukti tolimesnių nurodymų. Taip kartais elgiasi organizacijos, kurios nelabai nori, kad kas nors slampinėtų su foto kamera po jų kiemo užkaborius ir dar kažką žymėtųsi savo bloknote. Tačiau šios organizacijos pavadinime yra žodžiai, kurie kelia ir pagarbą ir smalsumą – „Karališkoji Andalūzijos jojimo meno mokykla“ (isp. “Real Escuela Andaluza del Arte Ecuestre”). Todėl į visus klausimus atsakėme nemurmėdami.
Kairėje - Ignacio López Porras ir jo žirgas. dešinėje - “Karališkosios Andalūzijos jojimo meno mokyklos” pasirodymas | ©laimafoto
Įsivaizduokite, kad pildydami paraišką apsilankymui Alisos stebuklų šalyje, atsakėte į klausimus, praėjote atranką ir atėjus laikui - šmurkštelėjote į triušio urvą. Panašiai atsitiko ir mums. Dauguma įveikusių knygą Alisa Stebuklų šalyje pripažįsta, kad skaitė ją apimti nesibaigiančios apsvaigimo būsenos. Dar kiti sako, kad ši knyga yra iš tų, kurios peraugo laiką ir kiekvienoje epochoje išlaiko savo aktualumą.
Vaikščiodamas po Karališkąją Andalūzijos jojimo meno mokyklą suvoki, kad čia negalioja logika, o žvalgydamasis po jos užkulisius junti, kaip vis giliau grimzti į keistą apsvaigimo būseną. Kam šiais laikais gali būti reikalingi balnų ir pakinktų siuvėjai, arklių psichologijos specialistai, arklių šokio mokytojai, arklidžių valytojai ir senovinių karietų restauravimo meistrai? Ir ne bet kokie, o turintys aukštosios mokyklos išsilavinimą. Į visus šiuos klausimus trumpai atsako mūsų gidas Javier: Mūsų mokyklos pagrindinis veiklos tikslas – išsaugoti unikalią grynakraujų Ispanijos žirgų veislę, populiarinti žirgų ir jodinėjimo kultūrą.
Šiuolaikiniam žmogui nesunku suvokti kokius uždavinius Marse sprendžia marsaeigis Preserverance. Tačiau nuostabą gali sukelti žinia, kad Chereso de la Frontera mieste veikia mokykla, kurioje vis dar naudojamos praeitų šimtmečių technologijos ir mokomasi profesijų, kurios labiau susijusios su pasakomis nei su šiuolaikiniu gyvenimu. Ir tai ne šiaip mokykla, o aukštoji, ir vienintelė tokia Ispanijoje. Balnų ir pakinktų siuvėjas, baigęs aukštąją Karališkąją Andalūzijos jojimo meno mokyklą? – pripažinkite, skamba iš ties įspūdingai.
Prie šios mokyklos įkūrimo prisidėjo ir entuziastai steigėjai ir karaliai ir valstybinis fondas, tačiau viskas prasidėjo nuo žirgo.
Grynakraujų Ispanijos žirgų veislė buvo žinoma jau prieš tris tūkstančius metų. Teisybės dėlei reikėtų šią žirgų veislę vadinti Andalūziška, nes jie kilo iš šių žemių.
Pervadinti šios veislės žirgus iš andalūziškų ispaniškais 1912 metais nusprendė kariškiai, nes tais laikais visa, kas buvo susiję su žirgais, priklausė karo reikalams. Jiems pasirodė, kad šių žirgų andalūziškos kilmės nurodymas yra per daug lokalus ir mažai atspindi unikalią šios žirgų veislės vertę. Reikia pripažinti, kad šią sritį iki šiol valdo tokia konservatyvi biurokratija, kad niekas nedrįsta pasiūlyti gražinti šiai veislei ankstesnį pavadinimą.
Norite susipažinti su grynakraujo Ispanijos veislės žirgo charakteristikomis? Energingo temperamento, kilnaus charakterio, paklusnus, tiksliai reaguoja į komandas, pasižymi racionaliu mąstymu, lengvai dresuojamas, atsparus, patikimas, idealiai tinka ir karui ir menui, gabus mokinys. Šios žirgo savybės buvo ypač svarbios karo metu, kai kavalerija nusimetė šarvus, pradėjo naudoti šaunamuosius ir lengvus kertamuosius ginklus.
Mūšyje raitelio gyvybė priklausė nuo greitos reakcijos, raitelio ir žirgo judesių suderinamumo ir tarpusavio supratimo. Žirgo išmoktas žingsnis, šuolis, pritūpimas ar pozos pakeitimas padėdavo raiteliui išsisukti nuo skriejančios kulkos ar atremti kardo kirtį. Todėl pradžioje žirgo sugebėjimas atlikti tam tikrus veiksmus buvo susijęs tik su viena veikla – karo menu.
Pati mokyklos istorija skaičiuoja tik keturis veiklos dešimtmečius. Karališkasis statusas mokyklai iškilmingai suteiktas 1987 metais, o jos globėjai 2003 metais įkūrė specialų fondą, kuris vykdo ir finansuoja mokyklos veiklą. Mokykloje dirba apie 60 profesionalių jojimo mokytojų, o mokslus kremta apie tris dešimtis mokinių, iš kurių 24 bus jojikai; kiti - veterinarai, pakinktų siuvėjai ir arklių prižiūrėtojai.
Mokslai trunka 4 metus, mokyklą kiekvienais metais baigia 6 mokiniai, todėl tiek pat naujų yra priimama į pirmąjį kursą. Vienas mokytojas visus mokslo metus dirba tik su vienu mokiniu ir 5 – 6 žirgais.
Kiekvienais metais mokinys patenka vis pas naują mokytoją. Pirmieji mokslo metai mokiniui kainuoja kiek daugiau nei tūkstantį eurų; vėliau, kas metai, mokestis mažėja.
Mokykloje nepamirštama ir tai, nuo ko viskas prasidėjo. 1973 metais, būsimasis Ispanijos karalius Juan Carlos I už ypatingus nuopelnus ir atsidavimą darbui su žirgais įteikė ponui Álvaro Domecq Romero „Auksinio žirgo“ apdovanojimą. Šiai progai paminėti Cherez de la Frontera mieste pirmą kartą buvo pristatyta programa Kaip šoka Andalūzijos žirgai. Programa susilaukė neįtikėtinos sėkmės, todėl nuspręsta ją rodyti reguliariai, taigi reikėjo imtis raitelių ir žirgų apmokymo.
Pradžioje mokyklos veikla vystyta tik jos kūrėjo pono Álvaro Domecq Romero pastangomis, bet po kelių metų, įvertinusi tokios veiklos svarbą, mokyklos globą perėmė Informacijos ir turizmo ministerija. Netrukus nupirkti rūmai, buvusios vyno daryklos sandėliai ir žemės sklypai, kuriose įsikūrė mokyklos patalpos, sodai, keli atviri maniežai, arklidės ir muziejai.
Pasirodymams pastatyta erdvi 1600 žmonių talpinanti salė. Didžiulėje Mokyklos teritorijoje vyksta ne tik žirgų šokio pasirodymai, bet filmuojamos kino filmų scenos, reklamos ir muzikiniai vaizdo klipai. Čia organizuojami ir privatūs renginiai ir net vestuvės.
Pasirodymą Kaip šoka Andalūzijos žirgai sudaro dvi dalys, kuriose galima išvysti aštuonias skirtingos tematikos scenas. Jų metu galima grožėtis individualiais ir grupiniais žirgų ir raitelių pasirodymais, keliose scenose dalyvauja vežimaičiai ir karietos.
Per pertrauką buvome įleisti pasižvalgyti po arenos užkulisius. Alisa į Stebuklų šalį pateko pro triušio urvą, o mes į stebuklų šalį patekome pro nedideles duris ilgo koridoriaus gale. Raiteliai, žirgai, karietos, vadeliotajai - visi pasipuošę, pasitempę, susikaupę suka ratus skliautuotais koridoriais ir kieme. Uždaroje erdvėje įstabiai grakštūs žirgai atrodo dar didesni, o raiteliai regis žvelgia iš pačios palubės, jautiesi tarsi būtum patekęs tarp judančių gigantiškų skulptūrų. Nepakartojamas jausmas.
Buvau tūkstantį kartų neteisus, kažkada rašydamas, kad Chereso miestas garsus tik trimis dalykais: chereso vyno daryklomis, flamenco ir vaizdu nuo miesto Katedros bokšto. Šiame mieste dar yra Karališkoji Andalūzijos jojimo meno mokykla – vieta, kurioje prarandi realybės jausmą. Mokykla, kurios įkūrėjas D. Álvaro Domecq Romero vis dar dalyvauja parodomojoje programoje. Mokykla, kurioje šoka Andalūzijos žirgai.
Norite pakeliauti po Andalūziją giliau, įdomiau, kitoniškiau?
Parašykite mums andaluzija@virgenextra.lt, suplanuosime kelionę kartu.
Nepirkite mums kavos, nusipirkite sau aliejaus!
Už mūsų kuriamas originalias istorijas ir už naudingą informaciją planuojant kelionę atsidėkoti galite pirkdami andalūzišką Virgen Extra aliejų mūsų el. parduotuvėje Lietuvoje.
Skaitykite kitas istorijas:
Ačiū, kad skaitėte! Jei patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo: