Alcalá la Real. Miesto kelionė žemyn

Ankstyvaisiais viduramžiais ant aukštų uolų tvirtoves ir pilis statė ne tam, kad jų gyventojai, ramiai siurbčiodami arbatą ar vyną galėtų grožėtis įspūdingomis apylinkių panoramomis. Net ypatingai turtingi valdovai mieliau investuodavo savo turtus ne į naujų gobelenų ar drabužių kolekciją, bet į dar vieną sargybos bokštą, ar papildomą sienos juostą. Alcalá la Real tvirtovė buvo statoma ir griaunama šešis amžius, o atėjus taikai „nusileido“ nuo uolos ir tapo miestu.

Alcalá la real | ©laimafoto

Pirmuosius įtvirtinimus plokščioje La Mota uolos viršūnėje pastatė VIII amžiuje šias žemes užkariavę maurai. Kelis amžius musulmonų valdovams tvirtovė padėjo gintis pilietinių karų metu, kurie kildavo tarp vietos maurų karalysčių ir praktiškai niekada nesibaigdavo. Prasidėjus rekonkistai Alcalá tapo strategine ašimi, nes stovėjo trijų karalysčių - Kordobos, Chaeno ir Granados susijungime. Jos norėjo visi...

Kurį laiką tvirtovės apylinkėse plėšikaudavo skandinavų vikingai, todėl įspėjimui apie jų pasirodymą ant nutolusių kalnų viršūnių buvo statomi stebėjimo bokštai. Bokštai netrukus pravertė ir stebint krikščionių karalių kariuomenių judėjimą. Pirmasis Alcalá užkariavęs krikščionių karalius buvo Alfonso VI. Tačiau neilgai trukus buvo išvytas ir La Mota tvirtovė vėl atiteko maurams.

Prireikė dar penkių Alfonsų karaliavimo, kol pagaliau Alfonso XI 1340 metais apsiautė Alcalá. Tais laikais tvirtovės galia buvo vertinama ne tik sienų tvirtumu, bet ir jos sandėliuose saugojamu maisto, vyno ir vandens kiekiu, nes tai lėmė kiek laiko išgyvens apsuptos tvirtovės gynėjai. Apsiaustai Alcalá tvirtovei atsargų užteko beveik metams.

La Mota uola | ©laimafoto

Po pergalės Alcalá tapo Karališka – Alcalá la Real ir išsaugojo strateginę reikšmę iki pat Granados karalystės ir pačio miesto užkariavimo 1492 m. Daugiau su datomis nevarginsiu – užtenka žinoti, kad 600 metų tai buvo viena „kiečiausių“ ir geidžiamiausių tvirtovių Andalūzijoje.

Užlipę ant La Mota uolos viršūnės gerokai nustemba net ir tie, kurie nelabai domisi istorija ar viduramžių karyba. Uola puikiai matoma iš visų pusių ir žvelgiant iš toliau atrodo, kad ant jos viršūnės likusi tik bažnyčia ir kelių bokštų griuvėsiai.

Tačiau iš tiesų dideliame plote ir pietiniame šlaite būta ištiso viduramžių miesto, kuris keliais aukštais kilo nuo papėdės į viršūnę.

Pačiame uolos viršuje ėjo paskutinė gynybos linija, čia stovėjo svarbiausi įtvirtinimai, dirbtuvės, tavernos, kareivinės, rūsiuose buvo saugomi ginklai, maistas, vynas ir vanduo, o gendantys produktai buvo laikomi šaldymo kamerose.

Alcalá la real iš toli ©laimafoto

Ilgus šimtmečius už tvirtovės sienų pastoviai gyvendavo apie 200 šeimų ir tik XVI amžiuje įsidrąsinę gyventojai ir naujakuriai pradėjo namus statytis miesto papėdėje. Žemutiniame Alcalá la Real senamiesčio beveik nėra, nes ir pati miesto valdžia persikėlė į apačią tik XVII amžiuje.

Palaipsniui apleidžiamas aukštutinis miestas ėmė griūti, o galutinai jį pribaigė Napoleono kariai, išsprogdinę dalį sienų ir bokštų, o bažnyčioje įsirengė sandėlius ir kareivines. Atsitraukimo metu dalis tvirtovės buvo padegta, o gaisro metu sugriuvo bažnyčios skliautai. Likę tvirtovės griuvėsiai ilgą laiką tiekė akmenis žemutinio miesto statybai, kol galų gale liko tai, ką dabar ir matote.

Po tvirtovę geriausia vaikštinėti neskubant, perskaitant neįkyriai pateiktus svarbiausių objektų aprašymus, tada apsilankymas bus žymiai įdomesnis ir naudingesnis.

Daugiau vaizdų iš Alcalá tvirtovės:

Norite pakeliauti po Andalūziją giliau, įdomiau, kitoniškiau?

Parašykite mums andaluzija@virgenextra.lt, suplanuosime kelionę kartu.


Nepirkite mums kavos, nusipirkite sau aliejaus!

Už mūsų kuriamas originalias istorijas ir už naudingą informaciją planuojant kelionę atsidėkoti galite pirkdami andalūzišką Virgen Extra aliejų mūsų el. parduotuvėje Lietuvoje.


Gali būti įdomu:

Skaitykite kitas istorijas:

Ačiū, kad skaitote! Jei patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo:

Prisijunkite prie mūsų sekėjų rato:

Previous
Previous

Auksinės valandos Rondoje

Next
Next

Alyvmedžio kultūros muziejus „žaliems“