Sevilijos Feria de Abril atvirkščiai

Ilgai galvojau kokią analogiją reikėtų pasitelkti bandant perteikti patirtus įspūdžius. Ne – tai ne tradicinis folkloro festivalis, su scena, vedančiaisiais ir aiškia programa. Ir net ne kokia mugė, kur verda prekyba, skamba muzika ir kvepia raugintais kopūstais. Ir net ne gegužinė, kur putoja alus ir trypiama kojomis. Sevilijos Feria de Abril yra viskas kitaip, tai tarsi „atvirkščia“ šventė, kurioje viskas vyksta ne toje scenos pusėje.

Sevilijos Feria de Abril  | ©laimafoto

Įsivaizduokite, kad prasmukote į operos užkulisius ir pro daugybę mažų skylučių uždangoje stebite scenoje vykstantį veiksmą. Pro vieną matote kompaniją dainininkų, pro kitą – šokėjus ir dalį žiūrovų salės, pro trečią nesimato nieko. Tų skylučių daugybė, o jūs nežinote nei kokią operą ar spektaklį stebite. O gal tai cirkas? Panašu, kad aktoriai vaidina patys sau - vieni atrodo perdėtai linksmi, kiti – akivaizdžiai pavargę. Kartais dalis jų ateina į užkulisius pailsėti, surūkyti cigaretę, paskambinti telefonu arba tiesiog pasivaikščioti. Visa tai panašu į kažkokį surrealistinį performansą, kuris skirtas patiems jo dalyviams. Ir tai yra tiesa.

Sevilijos Feria de Abril yra skirta tiems, kurie ją rengia, o netikėtai užklydę svečiai tampa ne šventės dalyviais, o „stebėtojais pro skylutę“.

2023 metų Feria de Abril buvo pastatytos 1025 casetas – gana erdvios laikinos palapinės, kurios visai savaitei tapo šventės scenomis. Absoliuti jų dauguma buvo uždaros, o jas savo nariams statėsi įvairiausios draugijos, įmonės, asociacijos, organizuoti kaimynai, didesnės šeimos ir net policija ar gaisrininkai. Prie kiekvieno įėjimo stovėjo apsauginis su popieriniais sąrašais rankose. Esate sąraše – prašom užeiti, vis kiti gali sukti ratus smėlėtais alėjų kelkraščiais. Casetos dekoruotos savitai įvairiai, jose vykstantis veiksmas (žvelgiant pro skylutę širmoje) nuobodžiai vienodas – šventės dalyviai sėdi prie stalų, kalbasi, užkandžiauja, gaivinasi rebujito. Kartais išeina į lauką parūkyti ar pramankštinti kojas. Kartais sėda į arklių traukiamus vežimus ir apsuka ratą plačiomis alėjomis.

Panašu, kad niekas į svečius pas kaimynus neužsuka, maistu ir gėrimais nesidalija, nes... nėra pažymėti sąraše.

Linksmybės laipsnis lėtai auga su kiekvienu rebujito gurkšneliu ir vakarėjant kasetose užgroja muzika, užtraukiamos seviljanos ir į medžio lakštais padengtas grindis pradedama kaukšėti kulnais. Alėjose pasirodo vis daugiau karietų ir raitelių, kai kuriose sankryžose dėl kamščių sustoja eismas. Šalia esantis milžiniškas atrakcionų parkas mirga šviesomis ir sprogdina ausis kurtinančių garsų kakofonija, kioskeliuose parduodama įvairiaspalvė cukraus vata ir keisto skonio saldainiai. Labiausiai akis džiugina moterys, merginos ir net mergaitės, pasipuošusios spalvingais flamenco kostiumais, kostiumuoti važnyčiotojai ir jojikai. Žioplinėjančių vietinių ir turistų nėra daug arba jie visi gudriai apsimeta šventės dalyviais. Milžiniškoje aikštėje ir promenadose nėra nei vieno suoliuko, nėra ir pievelės prisėsti ar prigulti poilsiui – jei nesi sąraše, ramstyk aptvaro sieneles ir suk ratus.

Ponas Jorge, didelės šeimos galva į mūsų klausimą „norime pamatyti, kaip Jūs savo caseta šokate ir dainuojate, kada pradėsite?“, draugiškai atsako: “kada ateisite, tada ir pradėsim! Aš jums pats padainuosiu ir pašoksiu!“. Gūžtelime pečiais, bet sukdami kelintą ratą nesibaigiančiomis alėjomis, smalsumo vedami, grįžtame patikrinti, ar tikrai Jorge ištesės duotą pažadą. Senjoras mus pamato, pakviečia vidun, įpila po taurę rasojančio manzanilla ir pačiupęs savo ponią už rankos jau suka ratus ant medinio tablao. Netrukus prisijungia dar viena šokėjų pora. Po kelių šokių pasirodymas baigiasi ir visi vėl grįžta prie stalų. Širdingai dėkojame už patirtus įspūdžius, dar kiek pasišnekučiuojame su aplinkiniais. Ir nors gauname kvietimą likti Pono Jorge caseta, netrukus vėl grįžtame į užkulisius.

Jeigu mėgstate stebėti spektaklį iš anapus scenos – Sevilijos Feria de Abril Jums patiks. Kitu atveju – ieškokite senjoro Jorge arba užsukite į casetas publicas, kuriose galėsite iš plastmasinių taurių pagurkšnoti fantastiškai brangaus alaus ir sidro, o nuo stalų nusirinkę ir nusivalę prieš tai puotavusiųjų indus ir maisto likučius, galėsite prisėsti ir pailsinti kojas. Tikroji Feria de Abril vyksta kažkur anapus nuo turistų, keliautojų ir smalsautojų akių, todėl nekelkite pretenzijų ir mėgaukitės tais momentais, kuriuos pavyko nutverti.

Daugiau akimirkų iš Sevilijos Feria de Abril šventės:

 

Norite pakeliauti po Andalūziją giliau, įdomiau, kitoniškiau?

Parašykite mums andaluzija@virgenextra.lt, suplanuosime kelionę kartu.


Nepirkite mums kavos, nusipirkite sau aliejaus!

Už mūsų kuriamas originalias istorijas ir už naudingą informaciją planuojant kelionę atsidėkoti galite pirkdami andalūzišką Virgen Extra aliejų mūsų el. parduotuvėje Lietuvoje.

 

Taip pat skaitykite:

Skaitykite kitas istorijas:

Ačiū, kad skaitote! Jei patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo:

Prisijunkite prie mūsų sekėjų rato:

Previous
Previous

Atalaya ir vikingų sūriai

Next
Next

Osuna. Andalūziška Petra