Šios daugialypės menininkės gyvenimas daugiau nei penkis dešimtmečius buvo kupinas meilės, ašarų, pavydo, skolų... bet svarbiausia - meno. Jos vardas istorijoje įrašytas auksu. Lola neabejotinai yra mylimiausia, labiausiai gerbiama ir kartais net prieštaringai vertinama XX amžiaus ispanų menininkė, flamenko ir koplos legenda.

Nuestra Senora de la Carmen turi tikrai nemažai pareigų, kurias atsakingai vykdo. Atsidėkodami už jos rūpestingumą ir globą beveik visi Andalūzijos pakrantės miesteliai kas metai, liepos 16 dieną organizuoja procesijas ir neša sostą su jos atvaizdu ne tik gatvėmis, bet ir plukdo jūrą.

Į El Rocío piligrimystę Doñanos smėlynais išsiruošiau prieš kelerius metus su savo miesto Rocío Mergelės brolija. Jos nariai, patyrę piligrimai, nerimastingai klausinėjo, ar tikrai nebijau žirgų, alinančio karščio, ilgo kelio pėsčiomis ir miego palapinėje. Visgi be baimės leidausi į kelią, vildamasi patirti religinę ar vizualinę ekstazę (o gal abi) ir savo kamera užfiksuoti neužfiksuojamą.

Kiekvienais metais savaitę prieš Sekmines El Rocío kaimelis tampa pulsuojančia Andalūzijos širdimi. Čia šimtai tūkstančių žmonių – manoma, kad jų gali būti daugiau nei pusė milijono – atvyksta išgyventi Rocío piligrimystę. Tai pats populiariausias, masiškiausias ir prieštaringiausias religinis – dionizinis reiškinys Andalūzijoje.

Ilgai galvojau kokią analogiją reikėtų pasitelkti bandant perteikti patirtus įspūdžius. Ne – tai ne tradicinis folkloro festivalis, su scena, vedančiaisiais ir aiškia programa. Ir net ne kokia mugė, kur verda prekyba, skamba muzika ir kvepia raugintais kopūstais. Ir net ne gegužinė, kur putoja alus ir trypiama kojomis. Sevilijos Feria de Abril yra viskas kitaip, tai tarsi „atvirkščia“ šventė, kurioje viskas vyksta ne toje scenos pusėje.

Tikrai sutinku su siūlymu, kad silpnesnių nervų žiūrovai turėtų būti perspėjami iš anksto. Gal ant reklaminių plakatų, gal jau arenos prieigose reikėtų parašyti, kad renginio metu bus pralietas kraujas ir tikrai nukentės keli iš pažiūros sveikai ir žvaliai atrodantys buliai. Smulkesniu šriftu dar reikėtų pridėti, kad ir kitų renginio dalyvių, net žiūrovų saugumas nėra garantuotas.

1969 birželio mėnesį Manhateno Greenwitch Village rajone policija įsiveržė į „Stonewall Inn“ gėjų barą. Šį kartą eilinis pasityčiojimas iš baro lankytojų baigėsi muštynėmis su policija, visišku baro suniokojimu ir visą savaitę trukusiomis riaušėmis. Po dvejų metų panašus įvykis atsitiko kitoje Atlanto pusėje - Costa del Sol kurorte Torremolinos, kai ginkluota automatais policija užblokavo siaurame Begoña pasaže įsikūrusius LGBT barus, o iki paryčių vykęs 300 sulaikytųjų „asmenybės nustatymas“ baigėsi 119 barų lankytojų areštu.