El Rocío kelio dulkės
Kiekvienais metais savaitę prieš Sekmines El Rocío kaimelis tampa pulsuojančia Andalūzijos širdimi. Čia šimtai tūkstančių žmonių – manoma, kad jų gali būti daugiau nei pusė milijono – atvyksta išgyventi Rocío piligrimystę. Tai pats populiariausias, masiškiausias ir prieštaringiausias religinis – dionizinis reiškinys Andalūzijoje.
El Rocío piligrimystė | Andalūzija. Virgen Extra
El Rocío piligrimystė yra šventė, kurioje maldos susipina su flamenko dainomis ir šokiais, kur liejasi vynas, džiaugsmas ir meilė. Čia patiri nemigą, troškulį ir traškantį smėlį tarp dantų, čia sutinki nuolankius žmones, galią bei valdžią turinčius garbingus dėdes ir tetas bei labai moteriškus vyrus. El Rocío yra visko.
Kelionė per kaimus, laukus, pušynus ir Doñanos parko pelkes, trunkanti maždaug keturias paras, per kurias įveikiama apie 100 kilometrų, yra sunki ir graži. Išgirdę šūksnį Tegyvuoja Baltoji Balandė, tegyvuoja Pelkių Karalienė!, piligrimai meldžiasi, šoka ir dainuoja. Ore tvyro prakaito, ašarų ir manzanilla vyno kvapas bei skonis, ir viskas čia stebuklingai dera.
Ši mažutė Mergelė, anot mano pakeleivių, pasišaukia pas save toli gražu ne visus. Esu palaiminta El Rocío Mergelės, nes galėjau dalyvauti ir aprašyti jos puotą.
Baltoji Balandė – Motina Andalūzija
XVIII amžiaus viduryje užrašyta legenda pasakoja, kad Doñanos parko pelkėtoje teritorijoje, skirtoje kumelėms auginti ir girdyti, gyvulių augintojams Mergelė Marija pasirodė per atsitiktinai rastą medžio drožinį. Vėliau toje vietoje jai buvo pastatyta šventykla. El Rocío Mergelė vadinama Pelkių Karaliene o taip pat ir Baltąją Balande – tai nuoroda į Sekminių šventę ir Šventosios Dvasios pasirodymą Mergelei.
Ši Mergelė andalūzams yra motinos simbolis įvairiomis prasmėmis. Krikščioniškąja, katalikiškąja, prasme ji yra Dievo, Dievo - žmogaus motina, visų mūsų motina. Kartu ji yra vaisingumo bei gausumo deivė, pati Motina Gamta. El Rocío Mergelė gyvena Doñanos žemėse ir gyvybe knibždančiose pelkėse, tad galiausiai daugumai piligrimų ji tampa pačia Motina Andalūzija.
Piligrimystės eiga
Religinės brolijos į piligriminę kelionę išvyksta iš įvairių Andalūzijos miestų į El Rocío kaimą pasveikinti Mergelės Marijos. Keliaujama pėsčiomis, raitomis arba dardant tradiciniais kinkinių vežimais. Piligrimai lydi Simpecado – brolijos vėliavą, įkeltą į vežimą ir traukiamą mulų arba jaučių. Tai ilgiausia šios piligrimystės dalis, trunkanti kelias paras.
Į Pelkių Karalienės šventovę piligrimai atvyksta septyniais maršrutais, kurie galiausiai susijungia į tris pagrindinius takus, prasidedančius Sevilijoje, Huelvoje ir Kadise. Didelė dalis oficialių brolijų žygiuoja per saugomą Doñanos parko teritoriją, kur jos turi išskirtinę teisę sustoti pernakvoti. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, Huelvos brolija, yra milžiniškos, jungiančios tūkstančius narių, dešimtis mulų bei jaučių traukiamų vežimų, šimtus žirgų ir šimtus kitų transporto priemonių.
Įveikusios kelią ir atvykusios į El Rocío kaimelį, brolijos pasveikina šventykloje esančią Mergelę, o jas sutinka bažnytinė hierarchija ir valdžios atstovai. Tuomet vyksta šventosios Mišios, giedamas rožinis. Vakare prasideda El Rocío Mergelės procesija gatvėmis – Mergelė iš šventovės išnešama laukan ir iki pat paryčių nešiojama nuo vieno namo prie kito, kur yra įsikūrusios piligriminį kelią įveikusios brolijos.
El Rocío piligrimystės kritika
El Rocío galima vadinti keistu religinės ekstazės ir folklorinės šventės mišiniu, kuriai negailima kritikos. Saugomoje Doñanos gamtos parko teritorijoje, kurioje ekologinė pusiausvyra yra itin trapi, piligrimystės metu paliekama tūkstančiai kilogramų šiukšlių. Kartu su gamta kenčia ir gyvūnai: kasmet dėl išsekimo, dehidratacijos ar nelaimingų atsitikimų renginio metu nugaišta dešimtys žirgų bei mulų. Vyno ir alaus vartojimas taip pat verčia abejoti piligrimystės sakralumu ir dvasine idėja.
Šis renginys kasmet tampa vis labiau pramoginiu ir komercializuotu. Leidimai įvažiuoti į saugomas gamtos parko teritorijas brolijoms kainuoja šimtus eurų. Tūkstantinės sumos klojamos už karietų nuomą, privačius vairuotojus, virtuvės šefus, kirpėjus, fotografus, tradicinius kasdien keičiamus kostiumus. Šiame pramoginiame fone piligrimystė tampa prabangos ir statuso demonstravimu, verčiančiu abejoti, ar joje dar lieka vietos tam, kas sakralu.
Nepaisant kritikos, El Rocío piligrimystė nepraranda populiarumo, nes ji yra unikali andalūziškos tapatybės dalis seniai nebetelpanti į krikščioniškos dogmos rėmus. Kai pasigirsta ritmiškas tamborilero fleitos garsas, o tūkstantinė minia vienu balsu skanduoja El Rocío, Andalūzijos ir Ispanijos vardą, visi socialiniai statusai ištirpsta smėlio dulkėse. Tai akimirka, kai andalūzai trokšta būti pasišaukti mažutės Rocío Mergelės, kviečiančios juos į vieną didelę, triukšmingą ir palaimingą puotą.
***
Visos šio straipsnio nuotraukos yra tikros – nepakeistos dirbtinio intelekto retušavimo ir manipuliacijų.
Norite atrasti Andalūziją su mumis privačiuose turuose?
Parašykite andaluzija@virgenextra.lt, suplanuosime kelionę kartu.
Už mūsų kuriamas originalias istorijas ir už naudingą informaciją planuojant kelionę atsidėkoti galite pirkdami andalūzišką Virgen Extra aliejų mūsų el. parduotuvėje Lietuvoje.
