Istorijos
iš Andalūzijos
Meilės romaną su Andalūzija galite pradėti skaitydami šias istorijas. Visos jose minimos vietos – mūsų aplankytos, patiekalai – išragauti, emocijos – išgyventos, o patirtys užrašytos su neslepiama meile šiam kraštui.
Pasisemkite iš jų įkvėpimo, įsimylėkite Andalūziją ir ruoškitės jaudinančiam susitikimui!
Naujausios istorijos
Granada. Dėliojame akmenukus
Besimėgaujantiems Sevilijos senamiesčiu patariame pakelti akis ir įdėmiau patyrinėti namų fasadus, o Granadoje kviečiame dažniau žvalgytis po kojomis. Ir ne tik tam, kad neįliptumėte į šuns paliktą siurprizą ar pataikytumėte koją ant laiptelio. Kai kuriose miesto vietose kviečiame įdėmiau apžiūrėti ir pasigrožėti empedrado granadino - raštuotu grindiniu, sudėliotu iš nugludintų akmenukų.
Kur žiūrėti flamenco: tablao, cueva ar show?
Didesni Andalūzijos miestai pilni afišų, kviečiančių aplankyti vietos flamenco tablao, cueva ar tiesiog tiesiai flamenco show. Žiūrovas žino ką reiškia pastarieji du žodžiai, bet perkant bilietus apima abejonės: daugelis tokių šou prie flamenco dar siūlo taurę vyno, ar net trijų patiekalų vakarienę. Koks čia šou, jeigu juo teks gėrėtis čepsinčių, siurbčiojančių alų ar vyną žiūrovų kompanijoje? Panašu į gaudyklę turistams, kurioje jums norės pakišti antrarūšį pasirodymą, sumaišytą su trečiarūše vakariene?
Pelkių kumelių išvarymas
La Saca de las Yeguas – taip ispaniškai vadinasi įvykis, kuris kartais vadinamas švente, renginiu, o bendrai pristatomas kaip tūkstantmetė tradicija. Ji tokia sena, kad niekas nepamena, kada viskas prasidėjo. Konkreti data buvo užfiksuota 1504 metų dokumente, kuriame Medina Sidonia kunigaikštis nurodė kumeles iš Guadalquivir pelkių į Almonte miestelį parginti Šv. Petro (šio miestelio globėjo) dieną.
Setenil de las Bodegas. Septynis kartus nieko
Jeigu norite atgaivinti savo pojūčių receptorius teigiamų impulsų doze – atvažiuokite pusdieniui pasivaikščioti po Setenilio miestelį. Čia buvę patvirtins, kad antro tokio išpuoselėto, spindinčio baltai, po spalvotomis kanjono uolomis įsispraudusio miestelio Europoje tikrai nerasite.
Estepona yra graži
Šis Costa del Sol kurortu tapęs pajūrio miestelis tikrai vertas ir pagyrų ir dėmesio. Esteponos ypatinga ne tik pakrantė, besidriekianti beveik 21 kilometrų. Ypatinga centrinė miesto promenada, gausiai apsodinta gėlėmis ir egzotiniais medžiais bei krūmais. Ypatingas net ir pats senasis Esteponos miestelio centras - jį galima drąsiai vadinti klasikiniu, savo unikalumą išlaikiusiu ir atsispyrusiu masinio turizmo architektūros madoms.
Tas švelnus žodis Salobreña
Švelnus ne tik todėl, kad galūnėje turi minkštai tariamą ñ – enja. Maurų laikais šis Granados karalystės miestas buvo svarbus šilko audimo centras, jo produkcija prekiavo net Damasko ir Bagdado turguose. Kelis amžius Salobreña apylinkėse augintos cukranendrės. Taigi prie šilko švelnumo pridedame melasos saldumą. Ir galiausiai - įmaišome patį švelniausią šios vietovės ingredientą – klimatą. Tobulai tinkantį tropiniams vaismedžiams ir visos Europos vyresnėliams.
Baltieji Andalūzijos miesteliai Pueblos blancos. Tikrai balti
Andalūzijoje yra daugybė baltai dažytų miestelių. Tiesa, yra vienas dažytas žydrai, bet ši išimtis tik patvirtiną taisyklę. Andalūzai baltai namus dažo tam, kad mažiau įkaistų saulėje, o tepdami sienas baltomis kalkėmis dar ir apsisaugo nuo parazitų. Ši sena tradicija ilgainiui tapo norma – nusidažyti savo nuosavą namą kita spalva gali reikšti blogą skonį. Tačiau ne visi iš tolo baltai šviečiantys Andalūzijos miesteliai yra Pueblos Blancos.
Kadisas. Meilė iš antro karto
Jei iš pirmo žvilgsnio neįsimylėjote Cádiz, nepergyvenkite – jums bus suteikta antra galimybė. Užsimerkite, giliai įkvėpkite ir lėtai iškvėpdami bandykite žvilgtelėti dar kartą. Ir vėl širdis nesuvirpėjo? Viskas aišku - eikite pas okulistą arba kardiologą, nes joks sveikas žmogus neatsispirs Kadiso žavesiui. Taip apie savo mylimą miestą mano kiekvienas gaditanos - šio miesto gyventojas. Bet tik mylintys jį besąlygiškai save vadina dar švelniau - gaditas.
El Rompido gundymai
Šis Huelvos provincijos miestelis save prisistato gana lakoniškai – balti žvejų nameliai, upės krantinėje ant šono nuvirtę laiveliai, nudistų pamėgtos begalinės smėlio pakrantės, puikūs restoranai ir viešbučiai, kuriuose galėsite neskubėdami mėgautis gyvenimu.
Álora citrusų soduose
Álora yra Guadalhorce upės slėnio miestelis, paskendęs citrusinių vaisių ir šimtamečių alyvmedžių soduose. Užsukame į jį ar bent jau pravažiuojame pro šalį gana dažnai, nes labai smagu savaitgalio išvykų metu pavinguriuoti įspūdingais Abdalajis upės slėnio keliukais. Kviečiame su mumis ir jus.
Castellar de la Frontera. Visko po vieną
Vingiuojant siauru serpantinu į Castellar Viejo sunku atspėti ką slepia ant kalno pilkuojančios akmenų sienos ir bokštai. Vietiniai šią įtvirtintą gyvenvietę vadina vila, kartais - kaimu. Viduje esančius namelius gobia pilko akmens mūrai, todėl Castellar tikrai nėra tipinis Kadiso provincijos baltasis miestelis.
Palos. Rumbas į Indiją
Iki šiol nėra sutariama kurioje Bahamų saloje išsilaipino Kristupas Kolumbas. Mažiausiai dvi - Watlingas ir Samana Cay pretenduoja į San Salvadoro pavadinimą – taip savo išsilaipinimo krantą pavadino Amerikos atradėjas. Tačiau tiksliai žinoma, kad ekspedicija išplaukė iš Palos miestelio, kuris tuo metu buvo Sevilijos karalystės sudėtyje. Įdomu kodėl tokia svarbi kelionė prasidėjo mažame žvejų miestelyje, o ne Kadize ar Sevilijoje?
Teba ir Karaliaus širdis
Andalūzija savo pradžią skaičiuoja nuo Herakulio laikų. Mažuose šio regiono miesteliuose gausu romėnų miestų griuvėsių, vizigotų nekropolių, vis dar stovinčių maurų tvirtovių ar išpuoselėtų renesanso rūmų, o muziejuose - archeologinių eksponatų. Taigi, ypatingo dėmesio siekiantis andalūziškas miestelis privalo turėti slaptą „kozirį“.