Castellar de la Frontera. Visko po vieną
Vingiuojant siauru serpantinu į Castellar Viejo sunku atspėti ką slepia ant kalno pilkuojančios akmenų sienos ir bokštai. Vietiniai šią įtvirtintą gyvenvietę vadina vila, kartais - kaimu. Viduje esančius namelius slepia pilko akmens mūrai, todėl Castellar tikrai nėra tipinis Kadiso provincijos baltasis miestelis.
Castellar de la Frontera | ©laimafoto
Šio kaimo, o gal vilos apžiūrėjimui pakaks geros valandos - čia rasite vieną restoraną, 8 kambarių viešbutį, vieną peña flamenca, vieną bažnyčią, vieną balkoną su vaizdu į dirbtinį ežerą, o vienintelėje gatvėje sutiksite ko gero vienintelę šio kaimelio katę.
Sukdamas ratą kaimelio gatve supranti, kad čia gyventi niekada nebuvo nei saugu, nei patogu. Šios vietos strateginė reikšmė lėmė, kad 248 metrų aukščio kalno viršūnėje iškilę įtvirtinimai buvo statomi tam, kad jų neįveiktų priešas, todėl apie gyvenimo patogumus niekada nebuvo galvojama. Po kelis amžius trukusių vargų, 1971 metais gyventojams buvo pasiūlyta pasistatyti naująjį Castellar de la Frontera kalno papėdėje už 8 kilometrų.
Valdžia tiesiog nusavino vienos bendrovės žemes ir visiems pasiryžusiems persikelti išdalino sklypus. Kaime ant kalno liko gyventi tik keturių vienišų brolių Aviles šeima. Po kiek laiko beveik apleistą kaimelį aptiko hipiai, kurie įsikėlė į „niekieno” namus ir įkūrė ten savo bendruomenę. Ši irgi ilgai neišsilaikė, nes niekas nesirūpino nei elektra, nei kanalizacija, nei šiukšlių išvežimu. Iki šių dienų Castellar išgyveno tik labiausiai užsispyrę, tiesa - kaime jau yra elektra, atvestas vanduo ir ko gero veikia internetas.
Kaime oficialiai registruota apie 150 bohemiško gyvenimo šalininkų, tačiau pastoviai gyvenančių yra vos dešimtadalis. Gyventojai savo namuose užsidaro, arba visai išvažiuoja iš kaimo savaitgaliais, kai vienintelėje gatvėje ir keliuose kiemuose knibžda atvykėliai. Castellar gyvena vietos ir tarptautinės šlovės sulaukusios garsenybės - keli rašytojai, žurnalistai, muzikantai, dalininkai. Retkarčiais, pas čia gyvenantį sūnų užsuka buvęs Ispanijos prezidentas Filipe Gonzales.
Nelabai aiškiu darbo grafiku veikia dailės ir kelių namudinių amatų dirbtuvės, nežinia kas laisto gėles ir krūmynus, valo gatves. Nepaisant to kvadratinis metras gyvenamojo ploto šiame kaime kainuoja tiek pat kiek Madride ar Barselonoje.
Mūsų apsilankymo metu kaimelis - tvirtovė buvo beveik tuščia – radome tik vieną atidarytą suvenyrų parduotuvę, vieną nedidelį barą su vidiniu kiemeliu, papietavome restorane ir išgėrėme kavos vienintelio viešbučio terasoje. Iš vietos gyventojų sutikome vos du, o daugiausiai dėmesio sulaukėme iš vienintelės sutiktos katės. Vienu metu miestelyje vaikštinėjo koks pusšimtis žioplinėtojų, kurie pietų metu užsėdo beveik visas restorano vietas. Taigi tiek to Castellar ir tėra.
Rekomenduojame neskubant pasivaikščioti kaimelio gatve, užsukti atsigaivinti į flamanco barą “Son del Duende”, pasižvalgyti po spalvotas suvenyrų parduotuvėles, kurios pasirodo yra net dvi! Nuo tvirtovės sienų atsiveria vaizdai į Gibraltaro uolą, į papėdėje tingiai tyvuliuojantį dirbtinį tvenkinį, Los Arcornocales gamtos parko kalnus ir jais banguojančią kamštinių ąžuolų girią. Kaimelis patiks įvairiausio amžiaus lankytojui ir tikrai nespės pabosti. Castellar Viejo ieškokite Kadiso provincijoje, patogiausia iki jo atvažiuoti automobiliu.
Kviečiame pasižvalgyti po Castellar de la Frontera:
Norite pakeliauti po Andalūziją giliau, įdomiau, kitoniškiau?
Parašykite mums andaluzija@virgenextra.lt, suplanuosime kelionę kartu.
Nepirkite mums kavos, nusipirkite sau aliejaus!
Už mūsų kuriamas originalias istorijas ir už naudingą informaciją planuojant kelionę atsidėkoti galite pirkdami andalūzišką Virgen Extra aliejų mūsų el. parduotuvėje Lietuvoje.
Skaitykite kitas istorijas:
Ačiū, kad skaitote! Jei patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo:
Prisijunkite prie mūsų sekėjų rato: