Skanios Kalėdinės kalorijos

Andalūzijoje ateinančias Kalėdas skelbia ne „jingle bells“ melodijos prekybos centruose. Ir ne žaisliukais puoštos žaliaskarės eglės miestų aikštėse. Ir net ne Kalėdų Seniai, viliojantys užsukti į dovanų skyrių. Saldumynų parduotuvėlės, atsidarančios prieš žiemos šventes yra tikrieji Kalėdų šaukliai.

Saldumynų parduotuvėlės skelbia Kalėdas

Vitrinose, krepšiuose ir ant specialių pakylų išdėlioti kalnai mantecados, polvorones, roscos de vino, almendras rellenas, borrachuelos, bolitos de coco, las hojaldrinas, almendras garrapiñadas, pan de cádiz, las alfajoras, dulches de conviento, torrijas, pestiños, turolate skelbia, kad Kalėdos tikrai ne už kalnų.

Skaniai kvepiančios parduotuvėlės atsidaro prieš kelis mėnesius iki švenčių, o sausio 7 dieną, po Trijų Karalių užsidaro, paskelbusios „totalinį“ išpardavimą. Šiuos skanumynus pirmosios perka močiutės ir seneliai bei pradeda jais lepinti į svečius užsukusius anūkus jau spalio pradžioje.

Mantecados - andalūziški taukinukai

Mantecados toks savitas, kad pirmą kart ragaujant atrodo labai keistas – nei sausainis, nei biskvitas. Kramtant burnoje kyla klausimas: „Ką čia valgau, ar sausainis tikrai iškepęs?“

Saldumynai tokie populiarūs, kad juos draugai, pažįstami ar bendradarbiai dovanoja ir jais vaišina vieni kitus prieššventiniu laikotarpiu. Net nepajuntame, kaip mūsų namuose iki Kalėdų ima kauptis mantecadų kalnai, nors jų neperkame.

Mantecados gaminami iš miltų, cukraus ir kiaulės taukų arba Virgen Extra alyvuogių aliejaus, įmaišant tokius priedus kaip: maltą migdolų, pistacijų, graikiškų ar žemės riešutų, sezamo masę, cinamoną, vanilę, apelsinų vandenį. Mantecados lengvai iškepami tiek, kad liktų labai trapūs. Vėliau kiekvienas sausainis kruopščiai suvyniojamas į popierėlį.

Kalėdų dovanoms ypač populiarūs mantecados rinkiniai: puošnios popierinės ar skardinės dėžės užpildytos įvairiausių skonių mantecados.

Šio puslapio fotografės Laimos 2023 metais Antequera miestui kurta Kalėdų reklama

Mantecados istorija

Mantecados būdavo gaminami žiemos pradžioje, kai atšalus orams prasidėdavo skerstuvių metas ir atsirasdavo švieži kiaulės taukai.

Manoma, kad šis saldumynas atsirado Andalūzijoje, o du miestai - Estepa ir Antequera vis dar ginčija savo pirmumo teisę.

Yra žinoma, kad Antequera miesto mantecados gamintojai tiekdavo šiuos saldumynus Ispanijos Karališkajam dvarui, o šiame mieste yra įsikūrusi bene žymiausia Andalūzijos mantecados gamykla La Antequerana».

Kol kas mantecados recepto atradėjomis laikomos vienuolės, kurios šį skanėstą kepdavo uždaruose vienuolynuose savo reikmėms ir pardavimui. Antequera supančioje derlingoje ir plačioje lygumoje nuo senų senovės buvo auginami kviečiai. Gyvulininkystė taip pat šiame krašte buvo plačiai paplitusi, todėl mantecados pirmieji galėjo pradėti gaminti ir paprasti valstiečiai, kurie turėjo visus pagrindinius produktus.

Šiais laikai mantecados gamintojai nėra priklausomi nuo skerstuvių laiko, todėl jie kepami ištisus metus,  šiuos saldėsius gamina ir didelės gamyklos ir mažos amatininkų kepyklėlės.

Reportažas iš saldumynų gamyklos:

Turrón - ispaniška nuga

Niekas nežino kas išrado šį saldų stebuklą, tačiau jis laikomas „labai ispanišku“. Viename iš pirmųjų paminėjimų 1582 m. rašoma, kad turonais (isp. turrón) buvo išmokami atlyginimai ir kyšiai valdininkams ir „svarbiems“ žmonėms.

Kai Alikantės savivaldybės valdininkus pričiupo šiam saldumynui išeikvojus nemažą miesto biudžeto dalį, karalius Pilypas II specialiu įsakymu apribojo turono pirkimus iki 50 svarų per metus.

Turrón saldumynas | Andalūzija. Virgen Extra

Naminis turrón parduodamas vienoje Sevilijos kepyklėlėje Andalūzija. Virgen Extra

Šio saldumyno receptai buvo tobulinami per amžius, o didžiausia gamyba koncentravosi aplink Valenciją ir Alikantę - svarbiausiu turonų gamybos centru laikomas Jijona miestas. Saldumynas populiarus ir Andalūzijoje. Tradiciškai dominuoja dvi rūšys, besiskiriančios gamybos procesu ir tekstūra:

Kietasis turonas - gaminamas iš skrudintų migdolų (bent 60%), sumaišytu su karamelizuotu sirupu (medus ir cukrus) ir išplaktu kiaušinio baltymu. Saldumyno masė perdengiama vafliu.

Minkštasis turonas - gaminamas iš skrudintų sumaltų migdolų masės, sumaišytos su karamelizuotu sirupu. Vėliau masė papildomai ilgai maišoma ir trinama, kol tampa minkšta, kreminė ir vienalytė.

Klasikinis turonas turi tirpti burnoje nekramtomas.

Turrón saldumynų įvairovė | Andalūzija. Virgen Extra

Turrón įvairovė | Andalūzija. Virgen Extra

Taigi šis saldumynas yra tikrai sunkus, o 100 gr. turi beveik 500 kcal., tačiau tai nemažina jo populiarumo – paskaičiuota, kad Kalėdų laikotarpiu turonas sudaro daugiau nei du trečdalius visų suvalgomų šventinių saldumynų dalies.

Andalūzijoje, Rute mieste veikia El Museo del Turrón Artesano - turonų muziejus, kuriame galima įsigyti vietoje gaminamų turonų nuo spalio vidurio iki sausio pradžios.

„El Roscón de Reyes“ Trijų karalių pyragas

Atėjus Najiems metams kalorijų fiesta toli gražu dar nesibaigia. Ispanijoje žiemos švenčių dovanas vaikams neša Trys Karaliai. Be dovanų paieškos Naujaisiais metais yra dar vienas būtinas pirkinys, sutinkant Tris Karalius - pyragas, savo forma panašus į karaliaus karūną – „El Roscón de Reyes“.

Pyrago dėžutėje dedama popierinė karūna, o į pyrago vidų - dvi simbolinę reikšmę turinčios detalės - pupelė ir karaliaus figūrėlė.

Pyrago tradicija mena senesnius laikus nei Kristaus gimimas. Gruodžio mėnesį, pasibaigus lauko darbams, Romos vergams būdavo rengiama Saturnalijos šventė, trukdavusi savaitę. Jos metu vergams nereikėjo dirbti. Jie linksmindavosi ir gaudavo mėsos, sūrių ir vyno. Tačiau gardžiausias šventės simbolis buvo didelis medaus, datulių, riešutų ir figų pyragas. Į šio pyrago tešlą buvo įkepama ir pupelė. O tas, kas ją rasdavo pyrage, būdavo skelbiamas Saturno palaimintuoju.

Krikščionybės laikais Saturnalijų šventę užgožė Kalėdos, tačiau pyrago tradicija išliko. Ilgą laiką šis šventinis pyragas buvo labai populiarus Prancūzijoje. Jį valgydavo visi šeimos nariai, nekantraudami sužinoti, kuriam iš jų teks pupelė. Laimingąjį namiškiai tituluodavo „pupelės karaliumi“ (Le Roi de la Fave).

Karaliaus Liudviko XIV laikais rūmų virėjas į pyragą įdėjo auksinę monetą (kai kurie šaltiniai rašo, kad tai buvo aukso medalionas su rubino akmeniu). Žinoma – pyrago gabalas su šiuo įdaru atiteko pačiam karaliui. Po šio įvykio išplito nauja mada – be pupelės į pyragą dėti ir auksinę monetą, medalioną ar nedidelę keramikinę karaliaus figūrėlę. Taip pupelės šlovė išblėso.

Tikruoju laiminguoju tapdavo tas, kuriam atitekdavo pyrago gabalas su medalionu ar karaliaus figūrėle. Laimingųjų rolės pasikeitė: vakarėlio karaliumi buvo karūnuojamas radęs medalioną ar figūrėlę, o tam, kuriam kliūdavo pupelė - tekdavo sumokėti už vaišes.

 

Gastronominiai turai Andalūzijoje jūsų grupei

Lydėsime jūsų įmonės kolektyvą ar draugų kompaniją privačioje skonių kelionėje, kur bendraudami lietuviškai padėsime pažinti andalūziško maisto tradicijas, gamybos paslaptis bei pamilti regioną per jo turtingą gastronomijos kultūrą.

Kreipkitės į mus: andaluzija@virgenextra.lt

Jei šios istorijos ir patarimai įkvėpė bei padėjo jums pasiruošti kelionei, pratęskite Andalūzijos pažinimą pirkdami „Virgen Extra“ alyvuogių aliejų mūsų el. parduotuvėje Lietuvoje

 

Previous
Previous

Ar tikrai paskutinė vakarienė?

Next
Next

Romėnų actas vinagre