Keliaudami po Andalūziją turėjote pastebėti šį užrašą: „projibido fijar carteles”. Dažniausiai - atspaustą ant popieriaus ar skardos lapo, rečiau - užpurkštą trafareto pagalba tiesiai ant sienos, vartų, langų ar durų apsauginių žaliuzių. Kartais toks užrašas iškalamas į pastato sieną įmūrytoje akmeninėje plokštėje. Lietuviškai šie žodžiai reiškia „draudžiama klijuoti plakatus“. Plakatų ir graffiti kultūra Andalūzijoje turi gilias šaknis, menančias net antikos laikus, todėl šiam draudimui tenka balansuoti ant siauros, kultūrą ir vandalizmą skiriančios ribos.

Draudžiama klijuoti plakatus | ©laimafoto

Andalūzijoje bet koks renginys, net ir skaitmeniniame XXI amžiuje, privalo turėti reprezentacinį plakatą (isp. el cartel). Ir nesvarbu ar juo kviečiama paminėti artėjantį miesto jubiliejų, pranešama apie atvykstantį cirką, informuojama apie jaunųjų marksistų suvažiavimą, ar vietos salmorejo sriubos mėgėjų vakaronę – renginio plakatas, kurį galima kabinti ant sienos, yra privalomas, be jo – niekaip. Plakatas gali būti įvairiausio dydžio, meninio lygio ir stilistikos, gali būti išleidžiamas vos vieno egzemplioriaus tiražu, tačiau jis turi būti.

Svarbiems renginiams plakatus kuria garsūs menininkai, o jų darbas iškilmingai pristatomas visuomenei atskiro renginio metu. Taip taip, jūs perskaitėte teisingai – prieš renginį organizuojamas atskiras renginys, pristatyti artėjančio renginio plakatą! Jo metu kviestiniams svečiams pasakojama apie autoriaus užmanymą, patirtus iššūkius, plakate panaudotų spalvų, ženklų ir formų simboliką. Kalbas keičia koncertas, teatralizuotas pasirodymas, o po oficialios dalies svarbiausi svečiai dar kviečiami vakarienės.

Savo laiku plakatus piešė ko gero visi garsiausi Ispanijos dailininkai – F.Goya, P. Picaso, S.Dali.

Antequera miesto mugės plakato pristatymo renginys miestelėnams | ©laimafoto

Taigi - plakatas yra ne tik iš senų laikų kilusi taikomojo meno rūšis, bet ir svarbi dabartinio socialinio ir kultūrinio gyvenimo dalis, nepraradusi savo svarbos.

Tačiau neužtenka plakatą sukurti, pristatyti ir atspausdinti. Tenka pasirūpinti ir tuo, kad renginio reklamą pamatytų kiek galima daugiau žmonių.

Jau romėnai žinojo, kad efektyviausiai veikia lauko reklama - ta, kurią galima perskaityti ant didesnio pastato sienos, durų ar miesto vartų. Jau tais laikais užgimė ir reklaminių plotų nuomos verslas.

Reklama yra lotynų kalbos žodis, kaip ir žodis vandalas – reiškiantis asmenį, niokojantį visuomeninį, religinį ar privatų turtą. Romos laikais buvo įtariai žiūrima į gatvėmis slampinėjančius ir miesto sienas ar šventyklų duris atidžiai apžiūrinėjančius dailininkus. Jeigu freskų tapytojai ar sienų dekoruotojai buvo laikomi menininkais ir už savo darbus gaudavo ir šlovės ir pinigų, - tai reklamų kūrėjai, jų klijuotojai ar šūkių rašinėtojai rinkdavosi dirbti incognito.

Per ateinančius kelis tūkstančius metų situacija nelabai pasikeitė – nors reklamos gausu žiniasklaidoje ir virtualioje erdvėje, vis dar galima sakyti, kad ant miesto sienų ji išliko tokia pat efektyvi. Lauko reklamomis dėmesio siekia muzikos grupių ir sporto klubų fanai, įvairiaspalvės politinės bei religinės grupės, menininkai ir socialinėmis bei globaliomis problemomis besirūpinantys judėjimai, prie jų pridėkime prisipažįstančius meilėje, ieškančius pasiklydusio augintinio ar darbo, perkančius ar parduodančius ir galiausiai neturinčius ką veikti ir sienas peckiojančius paauglius.

Toks archaiškas lauko reklamos - saviraiškos būdas Europos pietuose mums, šiauriečiams, atrodo keistokas. Bet laikykime tai tradicija. Kaip ir ant pastatų sienų kabančius elektros ir ryšio laidus ar metalinėmis grotomis saugomus langus.

Andalūzai lauko reklamą reguliuoja geranorišku susitarimu – galima tai, kas nedraudžiama. Ant kiekvienos sienos ar stulpo draudimo nepriklijuosi. Griežtais perspėjimais pažymimos tik tos vietos, kurios turi kultūrinę, architektūrinę ar istorinę vertę. Taip tikimasi, kad plakatų klijuotojas ar koks tepliorius pasižvalgys aplinkui kitos sienos ar vitrinos ir prieš tepdamas ant sienos klijus pasitars su jos savininku.

Taigi - jei andalūzijoje pakėlę akis ant sienos matote pritvirtintą lentelę Projibido fijar carteles, apsižvalgykite – gal esate visai šalia UNESCO paveldo paminklo, centrinės miesto katedros ar modernaus meno muziejaus.

Žemiau esančios iliustracijos:

Istoriniai Koridas anonsuojantys plakatai vis dar populiarus iki šiol - jais sienas mėgsta dekoruoti restoranai, tapų barai.
“Las Antequeranas de la feria” plakatas, anonsavęs pirmą mūsų surengtą parodą Andalūzijoje.
Plakatų paroda Barselonoje.
Ant miesto durų vardijami etapai, ką turėtų žinoti sienų tepliorius: “Prieš tepliojant šią sieną, pasitarkite su Dadi Dreucol (garsiu Malagos miesto graffiti menininku).”
Privačias Flamenco pamokas anonsuojantis plakatas, pieštas kreidele.
Tuno tapų festivalį Conil mieste anonsuojantis plakatas.

Nepirkite mums kavos, nusipirkite sau aliejaus!

Už mūsų kuriamas originalias istorijas ir už naudingą informaciją planuojant kelionę atsidėkoti galite pirkdami andalūzišką Virgen Extra aliejų mūsų el. parduotuvėje Lietuvoje.