Carcabuey. Fiesta de la Matanza

Skambiname poniai Mercedes prašydami, kad rezervuotų mums vietas pirmosiose eilėse. Jeigu jau ryžomės dalyvauti tokioje šventėje - negalime praleisti net smulkiausios detalės. Patikiname, kad nesame ištroškę kraujo ar šiurpą keliančių vaizdų, pažadame, kad gerbsime vietos tradicijas ir laikysimės taisyklių, kad ir kokios keistos jos pasirodytų. Tokioje fiestoje dalyvausime pirmą kartą, todėl nusiteikiame maksimaliems išbandymams. Jau pats fiestos pavadinimas kalba už save: „La Matanza“ (skerstuvės).

Carcabuey. Fiesta de la Matanza | ©laimafoto

Sekmadienio ryte, likus keliems kilometrams iki rūkuose skendinčio Carcabuey miestelio dar kartą susižvalgome: „Bijai?“ „Sunku pasakyti. Užsimerkti lengviau, nei užsikišti ausis.“ Pakračiau atmintį ir iškrito ankstyvos vaikystės prisiminimas. Žvarbus ruduo, iš tvarto kelių vyrų tempiama skardžiai žviegianti kiaulė, sandėlio durys užkeltos ant stelažo, paruošti aliuminio bliūdai, aštrūs peiliai, deginimo lempa, kelios moterys, vyras su peiliu rankoje. Po kelių minučių žviegimas nutyla, pasklinda salsvas degančių plaukų kvapas, čirkšt, čekšt, tykšt... Vakare - kraujo sriuba, kraujiniai vėdarai, puodai, priversti mėsos gabalų. Tą kartą nebuvo baisu. Gal todėl, kad ir suaugę nerodė jokio nerimo ženklų?

Mėsą valgot, tuomet teks kažkam ir kiaulę skersti. Tokia buvo tvarka.

Ne, šiandien Davidas kiaulės neskers. Tai buvo padaryta iš vakaro. Europos Sąjungos įstatymai  draudžia pjauti kiaules ir kitus naminius gyvūnus kur papuola, net ir šventės proga. Bet niekas nedraudžia jos viešai išdarinėti, sumalti, iškepti ir susikvietus kaimynus - suvalgyti.

Davidas pasakoja, kad anksčiau Andalūzijos kaimuose beveik kiekvieno namo galiniame kieme stovėdavo pašiūrė, kurioje augindavo paukščius, triušius ir kiaulės. Skerstuvių šventė prasidėdavo atšalus orams – kaimynai padėdavo vieni kitiems išdarinėti ir paruošti mėsą, o vėliau visi talkininkai švęsdavo ragaudami šviežieną.

Aštuntajame praeito amžiaus dešimtmetyje La matanza tradicija pradėjo nykti, nes atsirado mėsos kombinatai ir prekybos centrai. Auginti ir skersti gyvulius miestelio ribose buvo uždrausta. Oficialiai - dėl garsų, kvapų, švaros ir estetikos, nors iš tiesų galiniame kieme auginti kiaulę, vištas, triušius ar žąsis nebebuvo rentabilu.

Fiesta de la Matanza dalyviai | ©laimafoto

Centrinėje miestelio aikštėje suręsta palapinė. Jos viduje scena, nuo kurios miesto meras paskelbia šventės pradžią. Vyrai nukelia nuo kablio kiaulės puses, jas išpjausto, įjungia elektrinę mėsmalę ir priverčia medinį lovį faršo. Pirmoje eilėje ne tik mes bet ir gyvenimo mačiusios kaimo moterytės. Jos juokauja su Davidu ir pataria kiek į mėsą dėti druskos, pipirų ir kaip geriau viską sumaišyti.

Šalia aikštės vis garsiau šurmuliuoja mugė. Čia galima įsigyti vietos produktų – alyvuogių aliejaus, saldumynų, paragauti vynų, užpiltinių ir likerių. Žmonių nemažai, girdėjom kalbų, kad iš Kordobos atvažiavo net visas autobusas.

Iš šviežios skerdienos Davidas gamina čiorizo dešrą |©laimafoto

Mus savanoriškai imasi globoti solidžių ponų iš Kordobos pora. Jie noriai pasakoja savo gyvenimo istoriją, atsakinėja į klausimus ir pataria - „Eikit kuo greičiau pirkt bliūdo ir prieš dvi stokit į eilę, nes galit likti nevalgę“. Pasirodo, specialiai šventeipagaminta 500 spalvotų dubenėlių į kuriuos bus pilama firminė  Carcabuey chainfaina (mėsos ir subproduktų troškinys) arba potaje (mėsos troškinys su pupelėmis). Buvo pasiruošta pagaminti ir 800 montaditų - bandelių su įdėta į vidų kepta čiorizo arba morcilla dešra ar mėsos griežinėliais.   

Dubenėlis su troškiniu ar chainfaina kainuoja 5 eurus, o patį dubenėlį galima pasilikti atminčiai.

Dar į krepšį įsimetame butelaitį vietos babyčių pagaminto svarainių likeriuko (isp. membrillo/angl. cydonia), svarainių marmelado, nusiperkame po rinkę chorizo ir morcilla dešros, šviežio nefiltruoto alyvuogių aliejaus ir važiuojame namo. Diena buvo ilgoka...

Daugiau šventės akimirkų:

Norite pakeliauti po Andalūziją giliau, įdomiau, kitoniškiau?

Parašykite mums andaluzija@virgenextra.lt, suplanuosime kelionę kartu.


Nepirkite mums kavos, nusipirkite sau aliejaus!

Už mūsų kuriamas originalias istorijas ir už naudingą informaciją planuojant kelionę atsidėkoti galite pirkdami andalūzišką Virgen Extra aliejų mūsų el. parduotuvėje Lietuvoje.

Skaitykite kitas istorijas:



Ačiū, kad skaitote! Jei patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo:

Prisijunkite prie mūsų sekėjų rato:

Previous
Previous

Pueblos blancos. Tikrai balti

Next
Next

Caminito del Rey. Karaliaus Tako magija