Andalūziška Bohemijos Rapsodija
Senuose dokumentuose minima, kad 1425 metais į Saragosos miestą atvyko būrys tamsaus gymio keliautojų. Jiems vadovavo Don Chuanas, prisistatęs Mažojo Egipto kunigaikščiu. Toks aukštas atvykėlio statusas leido jam tiesiogiai kreiptis į karalių Alfonsą V ir prašyti leidimo tęsti piligriminę kelionę į Santjago de Kompostelą. Prašyme nurodyta, kad reikėtų ne tik leidimo, bet ir „Apsaugos rašto“, kuris garantuotų saugią kelionę, kuri užtruks septyneris metus. Tačiau atvykėlių iš Mažojo Egipto kelionė po Ispaniją užtruko gerokai ilgiau.
Nėra aišku, kur nukeliavo Don Chauno vedamas piligrimų karavanas. Neilgai trukus Ispanijoje ėmė rastis naujos, panašiai atrodančios ir kiekvieną kartą vis gausesnės keliautojų grupės. Piligrimai atvykdavo su vaikais ir seneliais, susikrovę mantą į didelius dengtus arklių traukiamus vežimus. Andalūziją pirmieji atvykėliai pasiekė 1469 metais.
Yra žinoma, kad jie irgi turėjo Karaliaus Alfonso V pasirašytą Apsaugos raštą, o būriui vadovavo du Mažojo Egipto grafai Tomas ir Martynas, tad Chajeno miesto valdžia visus sutiko labai iškilmingai. Vaišės truko ištisą savaitę, o tolimesnei kelionei į piligrimų krepšius chajeniečiai pridėjo ne tik maisto, bet ir pinigų. Pradžioje atvykėlius vietiniai vadino egiptanos, vėliau pavadinimas sutrumpino iki gitanos. Kitose Europos šalyse jie buvo vadinami romais, čigonais ir bohemiečiais.
Pirmosioms egiptanų ne va piligriminėms kelionėms vadovaudavo aukštais titulais save vadinę ponai. Jų tarpe buvo ir kunigaikščių, ir grafų, ir net princų. Atvykėliai prisistatydavo krikščioniais ir pasakodavo, kad jų žemes Turkijoje ir Sirijoje užgrobė besiplečianti Osmanų imperija. Daugelis tokių kilmingų keliautojų pateikdavo įvairiausius Apsaugos raštus, o kartais net ir Popiežiaus pasirašytas rekomendacijas. Manoma, kad dauguma tų dokumentų buvo klastotės, kurios šiems keliautojams atverdavo miestų vartus, o vietos kilmingieji su džiaugsmu juos priimdavo ir suteikdavo reikiama paramą.
Alfonso V pasirašytas “Apsaugos raštas”
Vėliau, žlugus Konstantinopoliui, Ispaniją pasiekė naujos atvykėlių bangos. Šie jau neapsimetinėjo kilmingais piligrimais, o prisistatydavo tiesiog karo pabėgėliais iš Graikijos, todėl buvo vadinami grecianos.
Laikui bėgant pasidarė aišku, kad atvykėliai piligrimai nežada ne tik išvykti, bet ir išlipti iš savo vežimų, kad pradėtų gyventi kaip kiti žmonės. Karalystės gyventojai ėmė įtariai žvelgti į vežimuose gyvenančius tamsaus gymio prašalaičius, neaiškiais būdais užsidirbančius pragyvenimui.
Karaliui kilo noras suvaržyti šių laisvūnų teises ir priversti paklusti vietos įstatymams. Gitanams liepta susirasti gyvenamą vietą, padorų darbą, paklusti vietos valdžiai ir pradėti mokėti mokesčius. Nepaklususiems grėsė ilgi metai tarnybos galerose, arba 100 kirčių rimbu. Jiems buvo uždrausta prekiauti ir keliauti grupėmis.
Gitanų bendruomenes mėginta išskaidyti, jie buvo verčiami keltis į karo nusiaubtus ir ištuštėjusius Andalūzijos pakraščius, o didesnėms šių klajoklių grupėms buvo leidžiama įsikurti tik už miestų sienų.
Daugelis gitanų (romų) tapo tikrai nagingais amatininkais – kalviais, keramikais, staliais, siuvėjais. Gitanai buvo puikūs gyvulių ir arklių augintojai, visoje Ispanijoje garsėjo klajojančių teatrų ir muzikos trupių pasirodymais. Kiekviename didesniame mieste ilgainiui susiformavo gitanų kvartalas, kurio reputacija padorių miestiečių tarpe buvo nelabai kokia. Sevilijoje romai kūrėsi Trianos saloje, Kordoboje - Campo de la Verdad, Granadoje jiems leista apsigyventi El Sacromonte kalno šlaitų urvuose, o Kadiso gitanams - la Viña ir Santa María rajonuose.
Įstatymo kova su klajojančiais, nepaklūstančiais taisyklėms atvykėliais truko kelis šimtmečius. Net ir sėslų gyvenimą pasirinkusiems, legalius darbus ir verslus pradėjusiems gitanams buvo taikomi diskriminuojantys apribojimai.
Didžiausią spaudimą šie Ispanijos klajokliai ėmė jausti nuo 1749 metų liepos 30 d. Tą dieną visoje šalyje prasidėjo gitanų išvarymas. Apkaltinti valkatavimu ir nepaklusimu įstatymams buvo suimti 15000 gitanų, nors tuo metu tik nedidelė jų dalis vis dar gyveno klajodami. Sulaikytieji buvo priverstinai įdarbinti galerose, akmens skaldyklose ir šachtose.
Netrukus karalystės teismus užplūdo reikalavimai gražinti sulaikytuosius į jų ankstesnes gyvenamąsias vietas ir darbus. Ėmė trūkti specifinius amatus išmanančių žmonių, todėl daugelio bendruomenių ūkinis gyvenimas buvo paralyžiuotas. Greitai dalis gitanų buvo išlaisvinta ir jiems liepta grįžti namo, tačiau klajokliai, neturėję pastovios gyvenamosios vietos ir darbų, akmenis skaldė dar dvi dešimtis metų.
Grįžę namo gitanai buvo sutikti ganėtinai draugiškai ir pradėti vadinti Naujaisiais Kastiliečiais (isp. los castellanos nuevos). Tačiau neilgai trukus valdžia nusprendė juos pilnai integruoti į vietos bendruomenes ir paversti eiliniais piliečiais.
Uždrausta juos vadinti ne tik los gitanos, bet ir los castellanos nuevos, visi privalėjo kalbėti ispaniškai, dėvėti padorius rūbus ir elgtis kaip pridera tuose kraštuose. Vėl prasidėjęs persekiojimas vertė romų šeimas atsitverti nuo išorinio pasaulio ir puoselėti savo unikalią kultūrą tik artimoje aplinkoje.
XIX amžiuje didžiausios Ispanijos romų bendruomenės išliko Kadiso, Cherez de La Frontera ir Sevilija (Triana saloje) miestuose. Būtent šiuose rajonuose gimė flamenko kultūra, o visi to meto garsieji flamenko atlikėjai buvo kilę iš sėslių romų šeimų. Romų moterys pradėjo dirbti fabrikuose ir tapo pirmosiomis to laikmečio proletarėmis.
Garsiausia jų, ko gero, buvo jaunoji čigonė Karmen. Šią nelabai pareigingą ir sunkiai suvaldomą Sevilijos tabako fabriko darbininkės istoriją pasauliui savo kūriniuose papasakojo Prosperas Merime ir Žoržo Bizė.
Šiuo metu Andalūzijoje gyvena daugiau nei trečdalis visų Ispanijos romų – apytikriai 45 tūkstančiai šeimų. Šios ypatingos tautos kultūrinis palikimas Andalūzijoje yra milžiniškas ir atrandamas daugelyje kasdienio gyvenimo sričių ir kultūros pavelde. Andalūziška Bohemijos Rapsodija šiose žemėse skamba jau beveik 600 metų, todėl ne veltui sakoma, kad nelabai aišku, kur baigiasi gitanas, o kur prasideda andalūzas.
Andalūzės pasipuošusios flamenko suknelėmis | @laimafoto.lt
Nepirkite mums kavos, nusipirkite sau aliejaus!
Už mūsų kuriamas originalias istorijas ir už naudingą informaciją planuojant kelionę atsidėkoti galite pirkdami andalūzišką Virgen Extra aliejų mūsų el. parduotuvėje Lietuvoje.
Skaitykite kitas istorijas:
Ačiū, kad skaitėte! Jei patiko šis straipsnis, pasidalinkite juo: